Lietuvoje dirbančių vyresnio amžiaus žmonių daugiau nei kitose Europos šalyse. Eurostato duomenimis, 55–64 metų gyventojų užimtumas Lietuvoje viršija Europos Sąjungos ir Euro zonos šalių vidurkį.
18–29 metų jaunimas Lietuvoje uždirba tiek pat, kiek ir vyresni nei 45 metų gyventojai, rodo „Swedbank“ tyrimas. Tuo tarpu kitur Europoje tokios tendencijos nėra. Kodėl augant patirčiai atlyginimai stovi vietoje?
Europos Komisijos kartu su Jungtinių Tautų Europos ekonomine komisija inicijuoto „Aktyvaus senėjimo indekso“ ataskaitos duomenys rodo, kad kokybiško senėjimo rodikliai Lietuvoje, palyginus su kitomis ES valstybėmis, nėra aukšti. Itin vangiai vyresnio amžiaus žmonės naudojasi mokymosi galimybėmis, kaip priežastis įvardindami amžių ir finansinius sunkumus.
Penktadalis 50-ties ir vyresnių žmonių sako su darbo santykiais susijusiose situacijose patyrę diskriminaciją dėl amžiaus, rodo pirmadienį Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos paskelbta apklausa.
Didėjant vyresnių ir pagyvenusių gyventojų skaičiui, Lietuvoje diegiamas ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo modelis. Anot Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), įgyvendinant pokyčius siekiama, kad slaugos ir socialinės paslaugos pacientams taptų lengviau prieinamos.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad iki kitų metų 65 metų ir vyresnių žmonių Europoje bus daugiau nei jaunesnių nei 15 metų.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) tyrimas parodė, kad trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų mano, jog šalyje labai ar iš dalies paplitusi vyresnio amžiaus žmonių diskriminacija.
Kas yra svarbesnis – vairuotojo pažymėjimas (valstybės vardu išduotas dokumentas) ar med. apžiūros pažyma? Iki pagyvenusiųjų diskriminacijos nusigrybavę įstatymų frezuotojai ir SAM nusprendė: svarbesnė – pažyma.