Šeši Kretingos rajono tvenkiniai pagausinti žuvų ištekliais. Iš viso į juos paleistos keturios žuvų rūšys, kurių bendras skaičius siekia kiek daugiau nei pusantro tūkstančio.
Neįtikėtina, bet Baltijos jūra tapo vieninteliu didesniu ES vandens telkiniu, kur ir po drastiškų žvejybos draudimų nepastebimi žuvų išteklių atsigavimo požymiai.
Detektyvas, tik – biologinis, bet su gera pabaiga apie tai, kaip staiga Lietuvoje neseniai padaugėjo žuvų rūšių, nors žuvimis nelijo. Minijoje aptiktas šiaurinis auksaspalvis kirtiklis. Jei upėje gyvena kirtikliai, vadinasi, ji tikrai nėra stipriai užteršta ir joje galima ramiai maudytis.
Siekiant apsaugoti žuvininkystės ūkius nuo kormoranų daromos žalos, Aplinkos ministerija žada leisti lanksčiau reguliuoti šių paukščių populiaciją Lietuvoje.
Šventojoje kelias paras teko pumpuoti vandenį iš persipildžiusio kanalo į Šventosios upę. Baigiant darbus, pastebėta, kad vandenyje plūduriuoja gausybė kritusių žuvų. Tačiau iki šiol nėra aišku, kas tai lėmė.
Aplinkos apsaugos agentūros Hidrologinių tyrimų skyriaus atlikti hidrologiniai stebėjimai rodo, kad pakilus vandens temperatūrai ištirpusio deguonies koncentracija Kuršių marių ir Klaipėdos uosto vandenyse sumažėjo. Specialistai sako, kad ši situacija pavojinga daugeliui šiuose vandenyse plaukiojančių žuvų.
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako išbandę viską. Anksčiau kormoranus gąsdindavo šūviais, bet jų medžioklę aplinkosaugininkai dabar leidžia tik periodiškai. Vien Kintų žuvininkams per metus kormoranai padaro penktadalį milijono nuostolių.
Iš Jungtinių Amerikos Valstijų – istorija su žuvies tvaiku. Prie vienos mokyklos ėmė lyti žuvimis – jos krito tiesiai iš dangaus. Kaip pranešė LNK, yra istorijų, kurioms, rodos, sunku rasti paaiškinimą.