Nuo paties suorganizuoto vakarėlio prezidentinėje Palangos viloje iki šokių festivalio Nevados dykumoje. Nuo dangoraižių prabangos Buenos Airėse iki laužo šviesa vaikomos baimės, jog su visa palapine tapsi alkano kanadiečių girios grizlio vakariene. Jei Mariaus Luckos gyvenimą reikėtų apibūdinti vieninteliu žodžiu, šis greičiausiai būtų "kontrastai". Na, arba "jaunystė". Bent jau šitaip Marius nusprendė pavadinti pirmąją, skaitytojus netrukus pasieksiančią savo knygą

Man 26-eri ir jau sunkiai galiu suskaičiuoti, kiek per mano trumpą egzistavimą buvo gąsdinta pasaulio pabaigomis. Nerimą kėlė ir besibaigiantis Majų kalendorius, ir Vangos pranašystės, o kur dar reguliariai link Žemės skriejantys asteroidai? Turbūt dėl to visai nekeista, kad, klimato aktyvistams ir mokslininkams pradėjus garsiai aptarinėti grėsmes, kai kurie reaguoja tarsi į pasaką apie skęstančiu apsimetantį kiškelį – kai jau skendo iš tikrųjų, niekas nebetikėjo ir negelbėjo.

Kartais Lietuvoje gyventi labai įdomu, tik ne visuomet gerąja prasme. Štai galvoji, žmogau, kad tavęs jau nebegali nustebinti ciniški valdžios ar teisėsaugos sprendimai, bet iššoka koks naujas atvejis ir, kaip sakoma, galvok iš naujo. Šviežiausia tokia, bent jau man, tapo tikra istorija iš Joniškio.

Rašytojos Viktorijos Prėskienytės-Diawaros likimo anaiptol nepavadintum įprastu ir nuspėjamu. Viktorijos jaunystė bėgo sovietų gniaužtuose dususioje Lietuvoje, o vėliau studijos Maskvoje padovanojo pažintį su gyvenimo meile tapusiu poetu, rašytoju Gaoussou Diawara.