Kai tik atrodo, kad Graikija jau kapanojasi iš finansų krizės liūno, ji vėl pasineria į jį. O ir Graikijos gelbėtojai dvejoja. Naktį į pirmadienį eurozonos finansų ministrai nutarė kol kas atidėti 12 mlrd. eurų kredito skyrimą Atėnams.

Kol kas pinigų nebus

Ministrai ir Tarptautinio Valiutos Fondo atstovai nusprendė suspenduoti išmokos skyrimą, mat ketina palaukti kol Graikijos valdžia patvirtins naują išlaidų karpymo planą, kuriuo remiantis iki 2015 m. ketinama sutaupyti apie 28 mlrd. eurų.

Planuojama, kad antrosios taupymo programos metu bus privatizuojamos valstybinės kompanijos, parduodama dalis šalies žemių ir, kaip įprasta, naujas diržų veržimosi etapas lauks paprastų graikų.

Tačiau problema tame, kad tam, jog naujas išlaidų karpymo planas būtų patvirtintas, dabartinis Graikijos ministras pirmininkas George‘as Papandreou turi laimėti pasitikėjimo balsavimą, kuris numatytas šiandien. Kol kas niekas nesiima prognozuoti kaip balsavimas baigsis, nors valdžia tvirtina, kad įsipareigojimų taupyti laikysis.

Graikijos finansų ministras Evangelos Venizelos, pirmąsyk kaip vyriausybės narys praėjusią savaitę apsilankęs Briuselyje, susirinkusiems žurnalistams pakartojo, kad Atėnai tikrai taupys.

Vis tik, politikos ekspertai kol kas nesiima spėlioti kas laukia vyriausybės. Mat norint patvirtinti taupymo programą, valdantiesiems teks į savo stovyklą persivilioti ir opozicines jėgas, o visuomenė nauju taupymo planu nėra patenkinta.

Derybos dėl pagalbos tęsiasi

Kaip įprasta, sprendimo atidėjimas sukėlė nerimą finansų rinkose. Tačiau Jeanas-Claude`as Junckeris, vadovaujantis euro zonos valstybių finansų ministrus vienijančiai Eurogrupei, pareiškė, jog „akivaizdu“, kad įsipareigojimas skirti daugiau lėšų negali būti duotas anksčiau nei Graikijos parlamentas pritars taupymo priemonėms.

Taigi, politikas padėties nedramatizavo. „Mes turime palaukti galutinio sprendimo, kai bus nutarta pritarti naujam taupymo planui, kurį graikai suderino su partneriais Europoje. Kadangi balsavimas dėl taupymo Graikijos parlamente numatytas šio mėnesio pabaigoje, mes negalime įsipareigoti jei nežinome parlamento sprendimo“, - po susitikimo kalbėjo J.Junckeris.

Kiti ministrai po 7 valandų derybų Liuksemburge irgi ramino, kad nerimauti dėl galimo Graikijos bankroto neverta, mat liepos mėnesio viduryje Atėnai pinigų sulauks, o iki to laiko ES stebės, kaip pati Graikija tvarkosi su savo finansais. Ekspertai įvertino šią taktiką, kaip „rimbo ir pyrago“. Esą jei Graikija pademonstruos, kad turi valios taupyti, pinigų gaus.

Būtent Vokietija ir dar kelios šalys iškėlė iniciatyvą, kad prie savo šalies finansų stabilumo prisidėtų patys graikai. Vokiečiai siūlė, kad Graikijos privatūs bankai, pensijų fondai bei draudimo bendrovės turėtų išpirkinėti šalies obligacijas, kurių nebūtų galima parduoti 7 metus. Tačiau po susitikimo Liuksemburge, vis tik, buvo priimtas nuosaikesnis pasiūlymas – graikams bus leista savanoriškai atidėti Graikijos obligacijų išpirkimo datą.

Nusibodo veržtis diržus

Tuo metu Graikijoje paskelbus apie naują taupymo vajų įtampa auga diena iš dienos. Praėjusią savaitę šalies sostinėje Atėnuose vėl užvirė riaušės. Tūkstančiai graikų išėjo į gatves demonstruodami savo pasipiktinimą naująja taupymo programa. Daugelis žmonių skandavo „vagys politikai“.

„Aš nesu čia todėl, kad noriu nuversti vyriausybę, tačiau noriu matyti pokyti mūsų politikų darbe, - sakė Sotiris Adriatsopoulos, 67 metų į pensiją išėjęs graikas. -  Aš čia, nes mano sąžinė man liepė čia ateiti, ne todėl, kad kažkas man įsakė“.

„Mes streikuojame, nes jei nestreikuotume, jie – valdžia ir jos taupymo programos – išplėštų šypseną iš mano veido, apiplėštų mane, taip pat mano vaikus, - piktinosi elektrikas Giorgos Maleskos. – Mano vienintelis uždarbis yra šis darbas. Baisu, kad po 33 metų darbo pasiekiau tašką, kai turiu mąstyti ar išgyvensiu“.

Politikos ekspertai pabrėžė, kad Graikijos protestai turi potencialo peraugti į socialinį judėjimą, tačiau tai priklauso nuo to, kaip toliau spręsis krizė.

„Kol kas tai yra spontaniška ir dinamiška socialinė mobilizacija. Kada ji virs socialiniu judėjimu priklauso nuo laiko, politikų veiksmų ir socialinės padėties šalyje“, - sakė Vassiliki Georgiadou, Atėnų universiteto politikos mokslų profesorė.

Protestai šią savaitę toliau vyko ir kitoje krizės prispaustoje šalyje Ispanijoje. Čia savaitgalį daugiau kaip šimtas tūkstančių žmonių dalyvavo gatvės demonstracijose prieš socialinių išmokų mažinimą ir korupciją. "Mes nesame politikų ir bankininkų nuosavybė", - Madride skelbė vienas plakatas, kurio tekstas buvo užrašytas raudonais dažais.