Dabar belieka tik spėlioti, kokiu tikslu Rusijos prezidentas D.Medvedevas bandė paleisti antį, kad jis paskelbs apie savo kandidatavimą į prezidentus. Gal ir nedaug kas Rusijoje tikėjo jo galimybėmis, bet vis tik tai galėjo būti kai kam viltis, kad Rusija pasirinks kiek demokratiškesnį savo tolimesnį kelią. Dabar toms viltims lemta sudužti. Visas tas piaras gali pasirodyti tik savo kainos kėlimas. Atrodo, kad D.Medvedevui tai pavyko padaryti. Didesnio šurmulio prezidentinėje rinkiminėje kampanijoje premjerui V.Putinui nereikia. Su opozicine smulkme jis gal tikisi įprastai ir paprastai susitrvarkyti. Jis gerai žino, kaip tai padaryti. Na, o jei koks milijardierius Prochorovas sumąstytų nepaklusti, tai ir jis turi žinoti, kas jo lauktų. Pakanka bet kokiems poltikams nutraukti verslo rėmimo bambagyslę, vieną kitą pasodintri į cypę, kad kiti žinotų kad prieš "carą" striksėti pavojinga ir tada galima planuoti sekantį kėdžių perstumdymą 2024 metais. Kai premjeras V.Putinas pradėjo prieš savo rinkiminę kampaniją nardydamas, skraidydamas, demonstruodamas savo raumenis ir net tapo baikerių kolonos lyderiu, galima buvo suprasti kad tos "baikos" ne vaikučiams, o suaugusiems, kuriems per rinkimus bus privalu eilinį kartą nusilenkti imperijos "carui", kaip gelbėtojui. Tokiam gelbėtojui, kuris ir XXI -ame amžiuje virkauja dėl imperijos apibyrėjimo, vadindamas tai didžiausia XX-o amžiaus katastrofa. O juk istorija mena, kokie didžiuliai buvo bolševikų planai. Maždaug: "Mes naują pasaulį pastatysim ir visa žemė skaisčiai sužydės." "Žydi" tik kelios šalys, kurios glaudžiasi prie JAV prezidento Reigano įvardintos "blogio ašies". Nors ta blogio sėkla yra pasėta Pasaulyje gan plačiai, tačiau kai kur ji net nesudygo ir tik retsykiais matėme bei matome jos vaisius (Š.Korėjoje, Kinijoje, Kuboje, Kambodžoje, Venesueloje ir pan.). Rusijos pirmųjų dviejų asmenų tandemas vargu ar gali kelti vilčių apie kokius nors demokratinius proveržius kaimyninėje šalyje. "Putiniška demokratija", pradėjusi savo žygį Antrajame Čečėnijos kare, jau baigia sutrypti net ir tuos gležnus demokratijos daigus, kurie buvo pradėję augti M.Gorbačiovo ir B.Jelcino laikais. Tai nereiškia, kad per Rusijos prezidentų rinkimus jokių alternatyvių kandidatų ir kad šie bus sukišti po rinkimų į kameras, kaip buvo padaryta lukašenkinio režimo. Rusijoje daugiausia turi galių tas, kuris valdo jėgos struktūras. Nors pagal Rusijos konstituciją daug teisių turi dabartinis prezidentas D.Medvedevas, tačiau tos teisės daugiau fiktyvios negu tikros. Premjeras V.Putinas nepaleido iš savo rankų saugumo tarnybos, karinių ir policinių struktūrų, tad niekas šalyje per pastarąjį laikotarpį iš esmės nepasikeitė. Tos pačios agresyvios ir gan įžūlios kalbos su ciniškais išsireiškimais , kurias nepajėgė užglaistyti ir "geresnio" politinio partnerio manevravimas. D.Medvedevas yra pakankamai pasikaustęs valstybiniuose reikaluose ir jis sugebėjo pasverti savo kuklias kandidatavimo galimybes. Beje, manau, kad jis savo pasisakymais būnant Kinijoje ir savai publikai jau buvo priėjęs pavojingą ribą. Jau vien už tai jam ateityje dar gali labai atsirūgti. Nors ir buvo atsargiai pažadėjęs tą ribą peržengti bolotiruodamasis kandidatu į prezidentus, bet dar laiku nuo tokių ketinimų rezignavo. Niekas nenori atsidurti gretimoje kameroje su Chodorkovskiu. Surasti ar prikurpti milijardinių ieškinių dėl kokių iššvaistymų - juokų darbas tam, kuriam teisėsauga ploja nežinodama, kada plojimus baigti. Žinoma, tai tik kraštutiniai spėliojimai, tačiau kas gali paneigti, kad jie labai toli nuo galimos realybės.