Beveik 200 valstybių šeštadienį susitarė dėl plataus masto plano rūšių nykimui sustabdyti ir nustatė naujus tikslus 2020 metams dėl geresnės gamtos apsaugos.

Aplinkos ministrai iš viso pasaulio taip pat susitarė dėl taisyklių, kaip vyriausybėms ir kompanijoms dalytis gamtos genetinių išteklių teikiama nauda. Šis prekybos ir intelektinės nuosavybės klausimas gali būti vertas milijardų dolerių naujuose fonduose besivystančioms šalims.

Dėl kai kurių susitarimo dalių atkaklios derybos vyko ne vienus metus, o dvi savaites vykusios derybos Japonijos mieste Nagojoje buvo aklavietėje iki pat šeštadienio.
Delegatai susitarė dėl tikslų vandenynams, miškams ir upėms saugoti tokiu metu, kai rūšys pasaulyje nyksta sparčiausiai nuo pat dinozaurų išnykimo prieš 65 mln. metų.

Taip pat buvo susitarta imtis veiksmų įkainoti tokias vertybes kaip švarus baseinų vanduo ir mangrovių teikiama pakrančių apsauga, įtraukiant šį "gamtos kapitalą" į valstybių sąskaitas.

Gamtos ekonomikoms teikiamos paslaugos yra vertos trilijonų dolerių per metus, savo pareiškime nurodo Jungtinių Tautų (JT) Aplinkos programos (UNEP) vadovas Achimas Steineris, kuris priduria, kad verslas, pradedant bankais ir baigiant kalnakasiais, yra labai svarbus stabdant spartų ekosistemų praradimą.

"Šiais tikslais pripažįstami ir vertinami ta nepakeičiama nauda, kurią gamta teikia žmonėms maisto, kuro, pluošto, pašaro ir gėlo vandens, nuo kurių priklauso visi, pavidalu", - "Reuters" sakė JAV įsikūrusios organizacijos "The Nature Conservancy" tarptautinių vyriausybinių santykių direktorius Andrew Deutzas.

Delegatai ir žalieji sakė, kad toks derybų rezultatas pasiųs pozityvų signalą JT deryboms dėl klimato, kurios įstrigo dėl turtingųjų ir skurdžių valstybių nesutarimų dėl to, kaip pasidalyti taršos "šiltnamio efektą" sukeliančiomis dujomis mažinimo našta.

JT klimato derybos po mėnesio bus atnaujintos Meksikoje.

"Mes patenkinti, kad buvo (pasiektas) sėkmingas šių ilgų ir vingiuotų derybų rezultatas, ir aš manau, jog tai rodo, kad šios daugiašalės derybos gali duoti gerų rezultatų", - sakė Australijos delegacijos Nagojoje vadovas Peteris Cochrane'as.

Delegatai susitarė dėl 20 punktų strateginio plano žuvų ištekliams apsaugoti, kovai su natūralių buveinių netekimu ir degradavimu, didesnėms sausumos ir jūrų teritorijoms saugoti.

Jie taip pat nustatė platesnio masto "misiją" iki 2020 metų imtis skubių veiksmų bioįvairovės mažėjimui sustabdyti.

Valstybės sutiko iki 2020 metų padaryti saugomomis teritorijomis 17 proc. sausumos ir vidaus vandenų, taip pat - 10 proc. pakrančių ir jūrų. Šiuo metu yra saugoma 13 proc. sausumos ir 1 proc. vandenynų.

Trečiajai susitarimo daliai - Nagojos protokolui dėl genetinių išteklių - priimti prireikė beveik 20 metų. Juo nustatomos taisyklės, kaip valstybės turi tvarkyti miškų ir jūrų teikiamą naudą ir ja dalytis kuriant naujus vaistus, maistines kultūras ar kosmetikos produktus.

Pagal šį protokolą besivystančioms valstybėms, kuriose yra likę daug pasaulio gamtinių išteklių, gali būti skirta milijardai dolerių.

"Šis protokolas tikrai ... yra pergalė", - žurnalistams sakė Brazilijos aplinkos ministrė Izabella Teixeira.

Jis taip pat reiškia pokyčius verslui.
 
"Tai nėra nuobodus protokolas. Juo bus reguliuojami milijardai dolerių farmacijos pramonei", - sakė "Greenpeace" politikos patarėja bioįvairovės ir klimato kaitos klausimais Tove Ryding.

Karlas Falkenbergas, Europos Komisijos aplinkos departamento vadovas, sakė, kad jis taip pat padės kovoti su skurdu.

"Pagaliau turime kažką, kas duos puikių rezultatų aplinkai, neturtingiems žmonėms", kurie galės užsidirbti pinigų mainais į prieigą prie genetinės medžiagos, pasibaigus deryboms sakė jis.

Delegatai ir žalieji baiminosi, kad ta nepalanki atmosfera, kuri po praėjusio gruodžio susitikimo Kopenhagoje persmelkė derybas dėl klimato, gali sužlugdyti derybas Nagojoje.

"Tvyrojo nusiteikimas keistis. Manau, kad pernykščio Kopenhagos susitikimo nesėkmė galbūt reiškė naują suvokimą, kad mums reikia didesnio lankstumo derybose", - sakė Jane Smart, "International Union for Conservation of Nature" apsaugos politikos direktorė.