- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo Gruzijos vienašališkai atsiskyrusioje Pietų Osetijoje sekmadienį vyksta pakartotiniai prezidento rinkimai.
Balsavimas separatistiniame regione vyksta 84 rinkimų apylinkėse, kurios duris atvėrė 8 valandą ryto vietos laiku. Į rinkėjų sąrašus įtraukta 34 tūkst. 360 balsavimo teisę turinčių žmonių.
Rudenį vykusių rinkimų dalyviai - valdžios remiamas kandidatas Anatolijus Babilovas ir opozicijos lyderė Ala Džiojeva, nepripažinę vienas kito pergalės, - pakartotiniuose rinkimuose nedalyvauja.
Šį kartą į separatistinio regiono postą balotiruojasi Pietų Osetijos pasiuntinys Rusijoje Dmitrijus Medojevas, žmogaus teisių įgaliotinis prie Pietų Osetijos prezidento Davidas Sanakojevas, buvęs regiono Valstybės saugumo komiteto (KGB) pirmininkas Leonidas Tibilovas ir komunistų lyderis Stanislavas Kočijevas.
Nepaprastųjų situacijų ministerijos vadovas A.Bibilovas, kuris anksčiau buvo laikomas „Maskvos favoritu“, bet lapkričio mėnesį per antrą turą pralaimėjo A.Džiojevai, atsisakė vėl kovoti dėl prezidento posto, kad „suteiktų piliečiams galimybę atsitraukti nuo susipriešinimo ir savo pasirinkimą padaryti ramiomis sąlygomis“.
Lapkričio 27 dieną įvykusius rinkimus, pirminiais duomenimis, laimėjo buvusi švietimo ministrė A.Džiojeva. Tačiau A.Bibilovo komanda apskundė balsavimo rinkimus regiono Aukščiausiame teisme, kuris panaikino rinkimų rezultatus dėl nustatytų pažeidimų.
Pasaulinė bendrija Pietų Osetiją tebelaiko Gruzijos teritorijos dalimi, todėl atsisako pripažinti šio regiono prezidento rinkimų legitimumą. Iki šio laiko Pietų Osetijos nepriklausomybę yra pripažinusios tik Rusija, Nikaragva,Venesuela ir nykštukinė Ramiojo vandenyno valstybėlė Nauru.
Tbilisis teigia, kad tokie rinkimai negali būti nei sąžiningi, nei teisingi, nes vyksta „užsienio okupacijos sąlygomis“. Pietų Osetijoje yra dislokuoti Rusios kariai, o Rusijos pasieniečiai saugo demarkacijos liniją su Gruziją. Be to, respublikos valiuta yra Rusijos rublis.
Pakartotiniuose rinkimuose užsiregistravo daugiau kaip 40 stebėtojų iš užsienio, daugiausia iš NVS šalių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Scholzas ir jo varžovas Merzas žada vengti kraštutinių dešiniųjų
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir tikėtinas jo įpėdinis Friedrichas Merzas antradienį sakydami kalbas parlamente prieš vasario 23 d. vyksiančius nacionalinius rinkimus pažadėjo nebendradarbiauti su kraštutiniais dešiniaisiais,...
-
Graikijos rojus virsta vaiduoklių sala
Turistų taip mėgstama Santorino sala Viduržemio jūroje dabar panašesnė į vaiduoklių karalystę, nes daugiau kaip pusė iš maždaug 20 tūkst. nuolatinių šios kurortinės salos gyventojų išvyko. Juos privertė bėgti jau kel...
-
Tarptautinė lustų rinka 2024-aisiais augo beveik penktadaliu
Per praėjusius metus pasaulyje parduota lustų už 627,6 mlrd. JAV dolerių – 19,1 proc. daugiau nei 2023-iaisiais, skelbia Puslaidininkių pramonės asociacija (angl. Semiconductor Industry Association, SIA). ...
-
Europos Komisija žada tvirtą atsaką į JAV muitus
Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen antradienį pasmerkė JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą nuo kovo 12 dienos įvesti 25 proc. muitus importuojamam plienui ir aliuminiui ir pažadėjo, kad blokas imsis atsakomųjų priemonių. ...
-
Lenkija: mažai tikėtina, kad Trumpas nutrauks pagalbą Ukrainai
2025 m. sausio 24 d. JAV valstybės departamentas, vadovaudamasis prezidento Donaldo Trumpo įsakymu, įšaldė beveik visą užsienio pagalbą visame pasaulyje ir pristabdė naujos pagalbos teikimą. ...
-
Muskas mėgina perimti „OpenAI“ kontrolę
Elonas Muskas vadovauja investicinei grupei, siūlančiai 97,4 mlrd. JAV dolerių už ne pelno siekiančią įmonę „OpenAI“, taip atverdamas naują frontą kare su dirbtinio intelekto pokalbių roboto „ChatGPT“ kūrėju, pirmadienį pr...
-
Neužtruko ir dienos: Trumpas jau pasirašė įsaką dėl europiečius papiktinusių tarifų
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį įvykdė pažadą įvesti 25 proc. muitus plieno ir aliuminio importui. Taip jis pradėjo seniai žadėtą prekybos karą, nepaisydamas Europos ir Kinijos įspėjimų. ...
-
Trumpas: Ukraina kada nors gali būti rusų
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pirmadienį neatmetė galimybės, kad Ukraina kada nors gali priklausyti Rusijai, ir sakė, kad JAV pagalbą reiktų mainyti į Ukrainos gamtinius išteklius, tokius kaip retieji elementai. ...
-
Vasario 11-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Vasario 11-oji, antradienis, 7 savaitė. ...
-
JAV demokratai ragina pranešėjus sutramdyti Muską
JAV demokratai pirmadienį paskelbė apie naują platformą pranešėjams, taip atidarydami naujausią frontą siekiant apsisaugoti nuo prezidento Donaldo Trumpo „efektyvumo karaliaus“ Elono Musko noro mažinti federalines išlaidas. ...