Tūkstančiai Prancūzijos moksleivių nebaigia mokyklų ir lieka visuomenės dugne. Šalies valdžia nusprendė imtis neįprastų priemonių šiai problemai spręsti, rašo žurnalas „Time“.

Klasėms atidarytos sąskaitos

Prancūzijoje niekas taip nekursto aistrų, kaip bandymai keisti išliaupsintą šalies švietimo sistemą, įkūnijusią respublikonų ir Prancūzijos revoliucijos vertybes. Ypač tuo atveju, kai siūlomos tokios kapitalistinės ir neegalitarinės priemonės, kaip piniginės išmokos mokiniams už pamokų lankymą ir gerus pažymius.

Tokiam eksperimentui ryžosi trys Paryžiaus priemiesčių profesinio lavinimo mokyklos. Kiekvienoje jų dviem klasėms atidarytos sąskaitos, turinčios 10 tūkst. eurų (35 tūkst. litų) limitą. Į jas bus pervedamos premijos, jeigu moksleiviai sąžiningai lankys pamokas ir gerai mokysis. Tačiau paaugliai negalės leisti šių pinigų saldumynams ar kompiuteriniams žaidimams. Lėšos gali būti skirtos tik mokykliniams projektams: klasės kompiuterinei įrangai, vairavimo kursams arba išvykoms į kitas šalis užsienio kalboms tobulinti.

Inicijuodama šią programą vyriausybė siekia skatinti moksleivių motyvaciją ir mažinti brandos atestato arba profesinio išsilavinimo diplomo negavusių jaunuolių skaičių, kuris kasmet viršija 100 tūkst.

Bandomoji programa neatsitiktinai vykdoma trijose priemiesčių profesinio lavinimo mokyklose. Šiuose imigrantų gausiai gyvenamuose ir socialinės įtampos kupinuose rajonuose švietimo problema ypač ryški. Mokiniai dažnai nelanko mokyklų, meta mokslus ir lieka visuomenės dugne. Profesinės mokyklos daugeliui jaunuolių atrodo skirtos nevykėliams.

Švietimas tampa preke?

Tačiau išmokų mokėjimui už pažangą pritaria ne visi. Ją smerkia tėvų, mokytojų ir pačių moksleivių organizacijos.

„Turėtume skirti šiuos pinigus tam, kad norintys išmokti gaminti maistą galėtų patekti į profesines mokyklas, o ne skatinti jaunuolius taisyti automobilius, nors jie to visai nenori. Iš esmės mes mokame moksleiviams kompensacijas už nuobodybę“, - sakė Viešųjų mokyklų moksleivių tėvų organizacijos prezidentas Philippe'as Vrandas.

Kiti kritikai teigia, kad nauja programa pažeidžia švietimo egalitarizmo principus, bylojančius, kad moksleiviai yra lygūs piliečiai, nepaisant jų kilmės, ir kad jie privalo prisiimti pareigas, kurias numato tie patys lygybės įstatymai.

„Mokyklose mes mokome vaikus, laviname ir auginame juos, o ne mokame pinigus, - aiškino mokytojų sąjungos viceprezidentas Albertas Jeanas Mouginas. - Neturėtume paversti švietimo preke, o mokytojų ir moksleivių pareigų - sandoriais.“

Valdžia atsižvelgs į gyventojų nuomonę

Panašios motyvavimo sistemos veikia ir kitose pasaulio šalyse. Daugiau ne dešimt JAV valstijų moka moksleiviams išmokas už gerus testų rezultatus bei dalyvavimą papildomose programose. Didžiojoje Britanijoje skiriamos pašalpos moksleiviams iš skurdžių šeimų, jeigu jie sąžiningai lanko mokyklą ir gerai mokosi. Kaip Jungtinėse Valstijose, britų jaunuoliai gauna pinigus į savo kišenę ir gali leisti juos savo nuožiūra.

Didžiojoje Britanijoje ši sistema veikia jau dešimtmetį. Per šį laiką pastebėta, kad iš mokyklos išmestų arba ją metusių jaunuolių sumažėjo dviem procentais.

Prancūzijoje moksleivių skatinimo bandomoji programa veiks dvejus metus, švietimo pareigūnai atidžiai stebės lankomumą ir pažangumą. Net jeigu programa bus sėkminga, valdžia nesiryš įvesti jos visos šalies mastu, jeigu gyventojai tam priešinsis. Tačiau tokiu atveju pasipiktinimą gali pradėti reikšti moksleiviai, reikalausiantys savo mėnesinių išmokų.