Vokietija antradienį nusprendė iš naujo ieškoti vietos radioaktyvių atliekų saugyklai, dar keleriems metams atidėdama sunkų sprendimą dėl klausimo, jau tris dešimtmečius kurstančio nesutarimus šalyje.

Pagal vyriausybės planą 2015 metų pabaigoje bus įkurtas ekspertų komitetas, turėsiantis iki 2031 metų rasti tinkamą vietą požeminei saugyklai, į kurią saugiam nuolatiniam laikymui būtų perkeltos atliekos iš Vokietijos atominių jėgainių.

Kanclerės Angelos Merkel konservatyvioji vyriausybė po Japonijoje 2011-aisiais įvykusios Fukušimos atominės katastrofos nutarė palaipsniui uždaryti visas Vokietijos atomines elektrines iki 2022 metų, pereinant prie vėjo, saulės ir kitų atsinaujinančių šaltinių energetikos.

Tačiau lieka neišspręstas klausimas, kur bus laidojamos tūkstančiai tonų radioaktyvių atliekų, per dešimtmečius susidariusių branduolinėse jėgainėse. Ši politinė problema bus itin aktuali rinkimų metais, kai A.Merkel rugsėjį sieks trečiosios kadencijos.

Laikinoji saugykla, esanti Gorlėbene šiaurinėje Žemutinės Saksonijos žemėje, provokavo masinius protestus nuo praeito amžiaus 9-o dešimtmečio. Prieš branduolines technologijas nusistatęs aktyvistai dažnai mėgindavo blokuoti radioaktyvių atliekų gabenimą į tą objektą ir neretai susigrumdavo su policija.

Socialdemokratai ir Žaliųjų partija, kurie nuo sausio suformavo Žemutinės Saksonijos vyriausybę, priešinasi radioaktyvių atliekų laikymui saugykloje, įrengtoje požeminiame druskos telkinyje.

A.Merkel kabineto aplinkos apsaugos ministras Peteris Altmaieris (Pėteris Altmajeris) antradienį pateikė naują pasiūlymą per posėdį Berlyne, kurį patvirtino visų 16 šalies žemių vyriausybės ir pagrindinių partijų parlamentinių frakcijų lyderiai.

Pagal kompromisinį P.Altmaierio planą šio opaus klausimo sprendimas atidedamas vėlesniam laikui. Komitetas, kuris turės 24 narius, bus įpareigotas iki 2031 metų pateikti parlamentui rekomendacijas dėl naujos vietos nuolatinei saugyklai, kuri turės būti įrengta iki 2040 metų.

Komitetas atstovaus „plačiam visuomenės pjūviui“ - tarp jo narių bus mokslininkų, prieš branduolines technologijas nusistačiusių aktyvistų, profsąjungų atstovų ir parlamento narių, kad ši komisija turėtų „politinį autoritetą“, anksčiau sakė P.Altmaieris.

Ministras nurodė, kad naujos vietos paieškos gali kainuoti 2 mlrd. eurų (6,9 mlrd. litų) ir kad jas turės apmokėti branduolinių jėgainių operatoriai, jau investavę 1,6 mlrd. eurų (5,5 mlrd. litų) į saugyklą Gorlėbene.

Birželio pradžioje numatoma priimti įstatymą dėl naujojo komiteto įkūrimo. Komitetas vėliau parengs paieškos kriterijus ir nustatys, ar saugykla turi būti įrengta požeminiuose druskos, molio ar granito kloduose.

Pagal antradienį sudarytą susitarimą į Gorlėbeno saugyklą radioaktyvios atliekos kol kas nebus vežamos.

Tačiau, nepaisant įnirtingo vietos bendruomenės pasipriešinimo, laikinoji saugykla išliks potencialių nuolatinio atliekų laidojimo vietų sąraše.