- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltijos šalių biržas nebūtų tikslinga jungti į vieną - investuotojai pinigų turi, tik nelabai yra patrauklių akcijų, mano"NASDAQ OMX Nordic" vadovas ir didžiausios pasaulio vertybinių popierių biržų operatorės "NASDAQ OMX Group" vykdomasis viceprezidentas Hansas-Ole Jochtunsenas.
"Laikomės požiūrio, kad svarbiausia yra ne biržos, o kotiruojamų akcijų likvidumas. Dėl to, kad kelis dalykus sumesi į krūvą, didesnio likvidumo negausi. Vienodą modelį taikome visose šalyse. Kiekvienoje valstybėje yra daug vietinių niuansų, į kuriuos turime atsižvelgti", - "Verslo žinioms" sakė jis.
Anot jo, NASDAQ OMX stengiasi užtikrinti, kad visose šalyse prekybos infrastruktūra ir taisyklės būtų kiek įmanoma vienodos - tai užtikrina lengvesnę prieigą užsienio investuotojams.
"Čia tikrai nereikėtų būti kuo nors išskirtiniais, niekas Londone nemokytų maklerių atskirų vienos šalies prekybos taisyklių. Tačiau reikalavimai kotiruojamoms akcijoms - tai jau vietiniai niuansai, kadangi skirtingose šalyse skiriasi įmonių dydis ir kiti aspektai. Dėl niuansų, tokių kaip įmokos, patekimo į biržą procesas, klientų aptarnavimas, sprendžia atskirų biržų valdybos. Europos Sąjunga numato minimalius standartus užtikrinant skaidrumą, akcininkų teisių apsaugą", - teigė H.O. Jochtunsenas.
Jis teigė, kad grupė yra patenkinta Baltijos šalių biržų finansiniai rezultatais.
"Mūsų išlaidų bazė gana fiksuota ir vienintelis būdas auginti pelningumą - iš pajamų pusės. Siekiame dvigubinti ir trigubinti akcijų apyvartą. Tai įmanoma. Turime infrastruktūrą, kuri susitvarkytų su daug kartų didesnėmis apyvartomis. Mes augsime, jei rinka augs", - teigė H.O. Jochtunsenas.
Jo nuomone, Lietuvoje bankai bus mažiau linkę finansuoti verslą skolintomis lėšomis ir todėl įmonėms teks vis dažniau ieškoti būdų, kaip pritraukti rizikos kapitalo. Be to, įmonėms, kurių kotiruojamų akcijų kiekis rinkoje labai mažas, tai galėtų būti galimybė didinti laisvų akcijų dalį ir likvidumą.
"Lietuvoje turite didelių valstybės įmonių, kurioms būtų naudinga apsvarstyti galimybę kotiruoti daugiau akcijų", - sakė vienas NASDAQ OMX vadovų.
Pasak jo, didesnis likvidumas būtų naudingas visiems - kai kotiruojama daugiau akcijų, tenka atidžiau peržiūrėti įmonės valdymo struktūrą, kad valdyba būtų kompetentinga, o smulkiesiems investuotojams būtų tinkamai atstovaujama.
"Tikiu, kad ateinančiais metais matysime į rinką žengiančių privačių bendrovių, yra įmonių, kurios tą svarsto, ir tai tik laiko klausimas. Be to, ir bankai valdo tokio turto, iš kurio po kiek laiko norėtų pasitraukti, - gerai funkcionuojanti kapitalo rinka tam būtų palanki", - prognozavo H.O. Jochtunsenas.
Anot jo, Baltijos šalyse dėl susidariusios padėties NASDAQ OMX ir taip darome daug daugiau nei įprasta birža darytų.
"Šiaurės biržos nerengia susitikimų su investuotojais -ten tuo rūpinasi bankai ir apskritai žmonės yra labiau motyvuoti, tuo domisi. Tačiau Lietuvoje padėtis tikrai gerėja", - teigė vienas biržos vadovų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai5
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus3
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP6
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
ESO nesutinka su VERT išvadomis2
Neplaninį „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad tinklų operatorius netinkamai informavo dalį gamintojų (vystytojų), kodėl jiems nesuteikti pajėgumai pri...
-
Prezidentas pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą7
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą, pranešė Prezidentūra. ...
-
RRT: „Telia“ ne visada leidžia konkurentams naudotis ryšio tinklu
Didžiąją dalį interneto ryšio rinkos užimanti telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ne visada sąžiningai leisdavo kitiems operatoriams pasinaudoti jos elektroninių ryšių tinklu, pareiškė Ryšių reguliavim...
-
Ministerija didina finansavimą Lietuvos šaulių sąjungai7
Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) pirmadienį pasirašė biudžeto lėšų naudojimo sutartį, kuri numato beveik 7 mln. eurų didesnį finansavimą – 20,7 mln. eurų. ...
-
Kas penktas lietuvis prieš šventes skolinasi pinigų: kokios sumos vyrauja?
Atlikta apklausa parodė, kad dauguma lietuvių prieš šventes skolinasi pinigų, o paskui turi grąžinti daugiau, su palūkanomis. Apie tai LNK žurnalistai kalbėjosi su „Credit24“ rinkodaros vadove Neringa Žemaite. ...