Iš daugiau kaip 1 mlrd. litų, skirtų smulkiojo ir vidutinio verslo paskoloms, per aštuonis mėnesius bankai sugebėjo išskolinti mažiau kaip 25 mln. litų.

Siekiant paspartinti procesą, verslas siūlo paskoloms skirtus pinigus nurėžti ir iš jų sudaryti fondą rizikingų paskolų nuostoliams dengti, trečiadienį rašo "Verslo žinios".

Lietuva dalį Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos - apie 290 mln. eurų, arba 1 mlrd. litų, yra nukreipusi į Jeremie kontroliuojantįjį fondą, kurio valdytojas Europos investicijų fondas (EIF) metų pradžioje pasirašė sutartis su trimis bankais.

Pagal jas smulkiajam ir vidutiniam verslui finansuoti SEB bankas gavo 259 mln. litų, "Swedbank" - 179 mln. litų, Šiaulių bankas - 69 mln. litų, ir įsipareigojo prie šių sumų prisidėti daugiau kaip 500 mln. litų.

Visus pinigus bankai turi išskolinti iki 2012 metų vasario, tačiau spalio 1 dieną SEB buvo suteikęs 1,07 mln. litų vertės paskolų, "Swedbank" - 3,75 mln. litų, Šiaulių bankas - 19,8 mln. litų.

"Žinoma, kad tokie tempai mūsų netenkina - jie netenkino nuo pat pradžių. Tačiau bankai aiškina, kad sutartyje su EIF numatytos sąlygos dėl paskolų rizikingumo tokios griežtos, kad visiškai sumažina galimybes teikti paskolas", - sakė ūkio viceministras Daumantas Lapinskas.

Pasak jo, kadangi EIF sutartys su bankais griežtai apibrėžia rizikos kriterijus, bankai neturi teisės išduoti paskolų daugeliui įmonių, nes jos būtų pernelyg rizikingos.

"Vis dėlto reikalavimus bankams neseniai pakoregavome: įtraukėme galimybę teikti tiek rizikingesnes, tiek didesnes paskolas", - sakė viceministras.

Pagal susitarimus su EIF ir bankais kitą mėnesį numatyta įvertinti, ar bankai jau yra išskolinę mažiausią numatytą pinigų kiekį. Jei minimalių sumų bankai nebus pasiekę - šiai priemonei skirtos lėšos bus sumažintos.

"Mano žiniomis, minimalių sumų bankai kol kas nėra pasiekę", - teigė D.Lapinskas.

Tačiau verslininkai valdininkų delsimu nėra patenkinti. Jiems nesuprantama, kodėl tiek ilgai taikstytasi su tuo, kad ES paramos lėšos nenaudojamos guli EIF sąskaitoje Liuksemburge.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Gediminas Rainys įsitikinęs, kad su EIF reikėtų derėtis. Pavyzdžiui, siūlyti EIF suformuoti prie bendrovės "Investicijų ir verslo garantijos" ("Invega") specialų fondą, iš kurio būtų dengiami bankų nuostoliai.

"Radikalių ėjimų šiame žaidime daryti negalime, tačiau bandyti derėtis - būtina. Ir tai reikėjo daryti dar vakar", - teigė G.Rainys.

Iš daugiau kaip 1 mlrd. litų, skirtų smulkiojo ir vidutinio verslo paskoloms, per aštuonis mėnesius bankai sugebėjo išskolinti mažiau kaip 25 mln. litų.

Siekiant paspartinti procesą, verslas siūlo paskoloms skirtus pinigus nurėžti ir iš jų sudaryti fondą rizikingų paskolų nuostoliams dengti, trečiadienį rašo "Verslo žinios".

Lietuva dalį Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos - apie 290 mln. eurų, arba 1 mlrd. litų, yra nukreipusi į Jeremie kontroliuojantįjį fondą, kurio valdytojas Europos investicijų fondas (EIF) metų pradžioje pasirašė sutartis su trimis bankais.

Pagal jas smulkiajam ir vidutiniam verslui finansuoti SEB bankas gavo 259 mln. litų, "Swedbank" - 179 mln. litų, Šiaulių bankas - 69 mln. litų, ir įsipareigojo prie šių sumų prisidėti daugiau kaip 500 mln. litų.

Visus pinigus bankai turi išskolinti iki 2012 metų vasario, tačiau spalio 1 dieną SEB buvo suteikęs 1,07 mln. litų vertės paskolų, "Swedbank" - 3,75 mln. litų, Šiaulių bankas - 19,8 mln. litų.

"Žinoma, kad tokie tempai mūsų netenkina - jie netenkino nuo pat pradžių. Tačiau bankai aiškina, kad sutartyje su EIF numatytos sąlygos dėl paskolų rizikingumo tokios griežtos, kad visiškai sumažina galimybes teikti paskolas", - sakė ūkio viceministras Daumantas Lapinskas.

Pasak jo, kadangi EIF sutartys su bankais griežtai apibrėžia rizikos kriterijus, bankai neturi teisės išduoti paskolų daugeliui įmonių, nes jos būtų pernelyg rizikingos.

"Vis dėlto reikalavimus bankams neseniai pakoregavome: įtraukėme galimybę teikti tiek rizikingesnes, tiek didesnes paskolas", - sakė viceministras.

Pagal susitarimus su EIF ir bankais kitą mėnesį numatyta įvertinti, ar bankai jau yra išskolinę mažiausią numatytą pinigų kiekį. Jei minimalių sumų bankai nebus pasiekę - šiai priemonei skirtos lėšos bus sumažintos.

"Mano žiniomis, minimalių sumų bankai kol kas nėra pasiekę", - teigė D.Lapinskas.

Tačiau verslininkai valdininkų delsimu nėra patenkinti. Jiems nesuprantama, kodėl tiek ilgai taikstytasi su tuo, kad ES paramos lėšos nenaudojamos guli EIF sąskaitoje Liuksemburge.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Gediminas Rainys įsitikinęs, kad su EIF reikėtų derėtis. Pavyzdžiui, siūlyti EIF suformuoti prie bendrovės "Investicijų ir verslo garantijos" ("Invega") specialų fondą, iš kurio būtų dengiami bankų nuostoliai.

"Radikalių ėjimų šiame žaidime daryti negalime, tačiau bandyti derėtis - būtina. Ir tai reikėjo daryti dar vakar", - teigė G.Rainys.