Pasaulio žiniasklaidoje vis dažniau netyla diskusijos apie valiutų karą. Kad toks plika akimi nematomas reiškinys pasaulyje vyksta neabejoja ir Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos Finansų katedros vedėjas prof. Arvydas Paškevičius.

Spalio pabaigoje viso pasaulio akys krypo į Pietų Korėją, kur vykusiame G20 šalių susitikime ir buvo siekiama išnagrinėti prasidėjusio valiutų karo priežastis, prieštaravimus, kilusius tarp dvidešimtuko šalių, bei priimti atitinkamus sprendimus. Tačiau šalys nieko konkretaus nesutarė.

Kuomet pasaulyje vyksta valiutų karas dažna šalis stengiasi iki minimumo sumažinti savo valiutos kursą ir tikisi, kad šis žingsnis paskatins eksportą.

„Tokio reiškinio pasekmes lietuviai neseniai galėjo patirti patys, kuomet smukus zloto kursui, lenkiškos prekės užplūdo mūsų šalį, o ir patys dėl pigesnių produktų važiavome pas kaimynus“, – teigia VU Tarptautinio verslo mokyklos profesorius A. Paškevičius ir primena, kad tokia situacija gali pasikartoti ir ateityje.

Lietuvoje taikomas valiutų valdybos modelis, tvirtai susiejantis litą su euru. Zlotui naudojamas lankstesnis valiutos režimas, kuris vadinamas valdomu plaukiojančiu, todėl zloto kursas euro atžvilgiu kinta. Už vieną eurą valiutų rinkoje paprastai galima įsigyti nuo 3,8 iki 4,2 zlotų. Tačiau yra buvę, kai kursas buvo pasiekęs 4,9 zlotus už eurą. 

Šiuo metu ryškiausias valiutų karas vyksta tarp JAV ir Kinijos, kurį būtų galima pavadinti kova dėl dominavimo pasaulio ekonomikoje ir finansuose.

Šiame etape Kinija yra visiškai užvaldžiusi JAV rinką. 2009 metasi Kinijos eksportas į JAV sudarė 296,4 mlrd. dolerių, o importas iš JAV tik 69,5 mlrd. dolerių. Tokiu būdu užfiksuotas 226,8 mlrd. dolerių deficitas. Jau kelerius metus JAV nuolatos kaltina Kiniją dėl mažos juanio vertės ir kad tokiu būdu Azijos šalis siekia didesnio konkurencinio pranašumo savo eksportuojamoms prekėms.

Tam pritaria ir VU Tarptautinio verslo mokyklos prof. A. Paškevičius: „amerikiečiai mato, kad Kinijos valdžia nuolat dirbtinai palaiko žemą juanio kursą, taigi amerikiečių veiksmai rodo, jog jie nori susilpninti dolerį, kad galėtų išlaikyti konkurenciją. Susilpnėjus doleriui turėtų ir sumažėti kinų importas ir dominavimas JAV rinkoje“.

Labiausiai vandenį valiutų rinkose drumsčianti Kinija problemų kelia ne vien JAV, bet ir kitoms šalims, kurių prekių lentynos yra užverstos kiniškomis prekėmis.