Didėjant atotrūkiui tarp gamintojų ir vartotojų kainų, Europos Parlamentas imasi veiksmų garantuoti sąžiningą konkurenciją Europos maisto produktų rinkoje. EP Žemės ūkio reikalų komitetas parengė rezoliuciją dėl maisto kainų.

„Šia rezoliucija raginame Europos Komisiją parengti veiksmingą Europos rinkos stebėsenos sistemą, kurią taikant būtų įmanoma fiksuoti kainų tendencijas ir išlaidas gamybos priemonėms, - sako Žemės ūkio reikalų komiteto narys Gintaras Didžiokas. - Remiantis šia sistema turėtų būti užtikrintas skaidrumas ir sudarytos galimybės palyginti keliose valstybėse parduodamas panašias prekes."

EP narių nuomone, būtina užtikrinti gerokai skaidresnės struktūros kainodarą ir skaidriau nustatyti mažmenininkų, perdirbėjų ir pirminės produkcijos gamintojų procentinio prekybos pelno maržą. Nacionalinės ir Europos konkurencijos tarnybos turėtų tirti ir vertinti vartotojų kainas visoje ES bei užtikrinti, kad būtų paisoma konkurencijos taisyklių.

Pasak EP frakcijos Sąjunga už tautų Europą vicepirmininko G.Didžioko, pastaruoju metu Europoje ir pasaulyje labai kyla žemės ūkio ir maisto produktų kainos vartotojams, kurių poveikis žemės ūkio sektoriui dvejopas: kylant kainoms vieni pelnosi, o kiti (dažniausiai pirminės produkcijos gamintojai) patiria gerokai daugiau išlaidų.

EP Žemės ūkio reikalų komitetas ypač pabrėžia vieną veiksnį - maisto rinkodaros ir platinimo koncentracijos laipsnį. Daugybė tyrimų parodė, kad tose valstybėse narėse, kur nustatyta didžiausia rinkos koncentracija, gamintojo ir vartotojų mokamų kainų atotrūkis didesnis.

Per pastarąjį dešimtmetį Europos maisto prekių rinkose pradėjo dominuoti stambieji mažmenininkai. Pvz., koncentracijos laipsnis, 1993 m. 15-oje ES valstybių narių siekęs 21,7 proc., šiuo metu padidėjo iki 70 procentų.

Tarp nesąžiningų salygų EP nariai įvardija spaudimą tiekėjams prekes parduoti už kainą, kuri gerokai mažesnė už produkto savikainą, grasinimus išbraukti iš prekybos sąrašo, specialius prekybos centrų taikomus mokesčius už tam tikro prekės ženklo maisto produktų pardavimą.

Koncentracija ir stambiųjų mažmenininkų kainų karas daro didelį poveikį užimtumui žemės ūkio ir gamintojų sektoriuose. Nustatyta, kad dėl agresyvios tinklų konkurencijos suprastėjo produktų kokybė, pradėta mažinti produktų maistinė vertė, taip pat sutrikdytas sezoninių vaisių ir daržovių auginimas.