- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jaunimo nedarbas yra svarbi Lietuvos ir visos Europos Sąjungos problema. Vienas iš šios problemos sprendimo būdų – jaunimo verslumo skatinimas. Verslus jaunimas pats kuria darbo vietas sau ir kitiems, tiesiogiai prisidėdamas prie nedarbo problemos sprendimo. Jau dabar šiam tikslui yra skiriamos lėšos, kurių didžiąją dalį sudaro ES struktūrinė parama.
„Jaunimo verslumo skatinimas gali būti gerinamas, labiau koordinuojant veiksmus tarp atsakingų institucijų, taikant pažangesnes priemones ir efektyviau išnaudojant tam skiriamas lėšas“ – teigiama LR Finansų ministerijos užsakymu UAB „PricewaterhouseCoopers“ (toliau – „PwC“) ir VšĮ „Verslo iniciatyva“ atliktame tyrime „Jaunimo verslumą skatinančių priemonių vertinimas“.
Jaunimo nedarbo problema Lietuvoje tapo ypač aktuali finansinės krizės metu – per 2009 metus jaunimo nedarbas išaugo daugiau kaip tris kartus ir nors 2012 metais Lietuvoje jaunimo nedarbas mažėjo, jo lygis išliko aukštesnis už Europos Sąjungos vidurkį. Šios problemos sprendimui įgyvendinamos įvairios priemonės – pradedant profesiniu orientavimu ir baigiant mokestinėmis lengvatomis kuriant naujas darbo vietas. Visgi tiesesnis ir kur kas efektyvesnis būdas užtikrinti naujų darbo vietų plėtrą – skatinti patį jaunimą verslauti ir taip susikurti darbo vietą.
Tarptautinių tyrimų duomenimis verslumo lygis Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje, ypač – pačioje jauniausioje (18–24 metų) amžiaus kategorijoje. Prie šio rezultato kryptingai prisideda ir valstybė. Jaunimo verslumo skatinimui 2008–2012 metais buvo skirta virš 200 mln. Lt. Tai yra valstybės biudžeto (apie 2 mln. Lt.), savivaldybių (apie 15 mln. Lt.) bei ES struktūrinės paramos lėšos. Jaunimo verslumas skatinamas įvairiose stadijose – nuo reikiamų kompetencijų ugdymo mokykloje, iki pagalbos pradedant ir vystant verslą.
Atliktame tyrime teigiama, kad jaunimo verslumo skatinimui skiriamas didelis dėmesys – dalyvauja daug atsakingų institucijų (Ūkio ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, MITA, Versli Lietuva, Lietuvos darbo birža, Jaunimo reikalų departamentas ir kt.), skiriamos santykinai didelės lėšos, taikoma plati priemonių įvairovė skirtingose jaunimo verslumo vystymosi stadijose. Visgi, teigiama, kad iki galo nėra išnaudojamas priemonių, skirtų jaunimo verslumo skatinimui, potencialas, dėl to tyrime rekomenduojami trijų krypčių veiksmai.
Pirmoji kryptis – geresnė koordinacija ir veiksmų derinimas. Visų dalyvaujančių institucijų bei visų taikomų priemonių derinimas, atsakingos už jaunimo verslumą institucijos nustatymas ir veiksmų koordinavimas, įtraukiant ir priemonių tęstinumo užtikrinimą (galimam verslininkui pereinant iš vienos verslo kūrimo stadijos į kitą). Jaunimo verslumas patenka į dviejų valstybės intervencijos sričių – jaunimo politikos ir verslumo politikos – apimtį ir kartu į kelių valstybės institucijų veiklos ir interesų lauką, dėl ko kyla neaiškumų ir veiksmų derinimo problemų.
Antroji – efektyvumo didinimas, matavimo ir stebėsenos gerinimas. Šia kryptimi siekiama apibrėžti ir stebėti rodiklius kokybiškai atspindinčius atskirų projektų, priemonių ir priemonių rinkinio efektyvumą. Daug taikomų priemonių neišskiria jaunimo, kaip atskiros tikslinės grupės, taip pat dabartiniai rodikliai ne visada leidžia įvertinti taikomų priemonių efektyvumą skirtingose jaunimo verslumo vystymo stadijose.
Trečioji – pažangesnių priemonių panaudojimas. Skirtingose jaunimo verslumo vystymo stadijose tikslinga derinti skirtingas priemones, įtraukiant ir pažangias, kitose šalyse pasiteisinusias – pvz.: mikro paskolos, moksleivių projektų įgyvendinimas per vietos bendruomenes; verslo mokymo programos ne ekonomikos, vadybos ir verslo krypties studentams; konsultacijų verslo plėtros klausimais ir paskolų derinimas.
Jaunimo verslumo skatinimui skiriama daug lėšų, procese dalyvauja daug institucijų ir įgyvendinama daug skirtingų priemonių, pasiekta gerų rezultatų, Lietuvos jaunimo verslumo lygis yra vienas iš aukščiausių Europoje. Siekiant dar geresnių rezultatų tobulinant valstybės paramą šiai sričiai, didelę naudą duotų geresnė atsakingų už jaunimo verslumo skatinimą institucijų tarpusavio veiksmų koordinacija, sąsajų tarp skirtingų priemonių bei jų efektyvumo didinimas ir pažangesnių verslumo skatinimo priemonių pritaikymas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į laukus jau išriedėjo pirmieji kombainai: ūkininkai prakalbo apie šiųmetį derlių4
Šiemet javapjūtė Lietuvoje prasidėjo dviem-trim savaitėmis anksčiau nei įprastai – pirmieji kombainai į laukus išriedėjo Dzūkijoje ir Suvalkijoje, o kitą savaitę turėtų išjudėti ir likusi Lietuva, sako ūkininkai. Kol k...
-
L. Kasčiūnas: su „Northrop Grumman“ kalbamės dėl šaudmenų gamybos Lietuvoje16
Lietuva derasi su JAV gynybos pramonės milžine „Northrop Grumman“ dėl 30 mm kalibro šaudmenų gamybos linijos Lietuvoje, patvirtino Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
Dėmesio: laikinai uždaromas eismas Sargėnų viaduku2
Nuo pirmadienio dviem savaitėms uždaromas Sargėnų viadukas Kaune, penktadienį pranešė „Via Lietuva“. ...
-
Naujausi pensijų fondo rezultatai stebina: gailiuosi, kad kaupiu, čia lyg lošimas kazino40
Kaupiantiems antroje pakopoje dauguma pensijų fondų per pirmą pusmetį procentais uždirbo dviženklę grąžą. Įdomu, kad prasčiausiai pasirodė daugiausiai klientų turintis ir turto valdantis „Swedbank“. Antroje pakopoje pradeda kaupt...
-
„Via Lietuva“ šiemet žada nutiesti bei suremontuoti 70 km dviračių takų2
Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija) iki šių metų pabaigos žada įrengti daugiau nei 40 kilometrų naujų pėsčiųjų ir dviračių takų visoje Lietuvoje bei suremontuoti apie 30 km ...
-
Beveik 26 tūkst. žmonių pradeda kaupti antroje pakopoje, 34 tūkst. atsisakė3
Kaupti antros pakopos pensijų fonduose šiais metais nusprendė beveik 25,9 tūkst. žmonių, tuo metu dar beveik 33,9 tūkst. atsisakė tai daryti, rodo automatinio įtraukimo į pensijų kaupimą rezultatai, pranešė „Sodra“. ...
-
Kauno apskrities gyventojai paramos gavėjams skyrė 6,5 mln. eurų1
2024 m. liepos 5 d., Kaunas. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Kauno AVMI) informuoja, kad paramos gavėjus jau pasiekia pirmosios gyventojų paskirtos pajamų mokesčio (GPM) sumos. Šiemet prašymus skirti dalį sumokamo gyvento...
-
K. Starkevičius: EK neužkirto kelio naminės degtinės įteisinimui kaimo turizmo sodybose1
Europos Komisija (EK) neprieštarauja siūlymui įteisinti tradicinio alkoholinio gėrimo – naminukės – gamybą kaimo turizmo sodybose. ...
-
Naujovės nuo liepos: motinystės išmoka įmotėms, ligos išmoka nuolatiniams globotojams
Įmotės, įvaikinusios vaiką, nuo šių metų liepos 1 d. gali pasinaudoti iki 30 kalendorinių dienų trukmės motinystės atostogomis ir jų metu gauti motinystės išmoką. Iki šiol įmotėms buvo nustatytos tik atostogos įvaikintam va...
-
„Litgrid“: daugiausia elektros birželį Lietuvoje pagamino saulės elektrinės1
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ praneša, kad aukšta temperatūra ir poreikis vėsintis birželio mėnesį didino elektros suvartojimą. Dėl silpno vėjo, besitęsiančio „EstLink 2“ remonto ir &b...