Piktybiškai vilkinamos bankrotų procedūros, didelis teismų užimtumas, negriežta įmonių vadovų atsakomybė už netinkamai vykdytą įmonių veiklą – tokias sunkmečiu suvešėjusias bankroto procedūrų piktžoles pateikia ekspertas Darius Puidokas.

Tyrimai rodo, kad dažniausia verslo subjektų nemokumo priežastimi tampa klaidingas rinkos vertinimas arba netinkamas verslo administravimas.

Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. sparčiai daugėjo bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių. Dažniausiai bankrotą skelbė įmonių administracijos vadovai. Iš viso 2009 m. buvo pradėti 1843 įmonių bankroto procesai.

2010 m. sausį–birželį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2009 m., šiek tiek sumažėjo bankroto procesų inicijavimo atvejų – šios procedūros buvo pradėtos 792 įmonėms. Bankroto departamento pateikti skaičiai rodo, kad 2010 m. sausį–birželį daugiausia bankrutavo prekybos – 25,5 proc., statybos – 22,1 proc., apdirbamosios gamybos – 12,8 proc. bei transporto ir saugojimo – 10,4 proc. veiklos įmonių.

D. Puidokas teigia, kad kreditoriai dažniausiai kenčia dėl specialiai vilkinamo bankroto proceso.

„Į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo besikreipiantiems kreditoriams dažnai nepavyksta įteikti pranešimo atsakovui, todėl teismas negali pradėti bankroto proceso. Toliau dažniausiai taikoma tokia veiksmų schema: per laimėtą laiką visas probleminės įmonės turtas perkeliamas „švariai“ įmonei, dėl to kenčia kreditorių interesai“, - sako D.Puidokas.

Dar viena, pasak eksperto, aktuali problema – didelis teismų užimtumas, todėl, ginčijant buvusių vadovų sandorius, ginčų nagrinėjimas trunka labai ilgai.

„Iki 2010 m. rugsėjo išmokas bankrutuojančios įmonės darbuotojams administravo Garantinis fondas ir tai trukdavo ilgiau kaip metus. Dabar ši funkcija perduota Bankroto departamentui. Tikimasi, kad sutrumpės darbuotojų reikalavimų įvykdymo terminai, ir, jei įmonėje nėra turto, bankroto procesą bus galima baigti greičiau“, – sako D. Puidokas.