Nuo šių metų pradžios įsigaliojo nauja kultūros finansavimo tvarka, kurioje visus pinigus kultūros ir meno projektams turėtų skirstyti Kultūros taryba. Tačiau jos dar nėra. Kultūros ministras teigia, kad rado būdų, kaip dalyti pinigus, kol Kultūros taryba bus suformuota.
Dar praėjusios kadencijos Seimas nutarė kultūros projektams finansavimą padidinti tris kartus, iki 46 milijonų litų. Tačiau, pasak dabartinio ministro Šarūno Biručio, realybė pasirodė toli gražu ne tokia šviesi.
„Buvo nubrauktos visos prieš tai vykdytos ministerijos programos, tai yra beveik 12 milijonų litų. Buvo pasakyta, kad iš kur norite, iš ten galit finansuoti. Liko vienintelis fondas – Kultūros rėmimo fondas. Tai padidėjimas yra lyg tai trys kartai, bet iš tikrųjų žymiai žymiai mažesnis“, – sako ministras Š. Birutis.
Kaip praneša „Panorama“, kultūros visuomenės atstovai ir politikai kūrę naująją tvarką, pasipiktino ne lėšų, skiriamų kultūrai, kiekiu, bet jų skirstymu. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Valentinas Stundys teigia, kad Kultūros rėmimo fondas turėtų skelbti viešuosius konkursus, o dalis pinigų paskirstyta be konkurso.
Kultūros ministras tikina, kad iki birželio suformuos naująją Kultūros tarybą ir antram pusmečiui skirtas lėšas jau dalys ji. O kol kas sprendimai esą bus priimami kartu su dabartine, patariamąjį balsą turinčia taryba.
„Mes turim aiškiai įvardyti ir pasakyti, kad Kultūros ministerija yra priversta pagal esamą situaciją tam tikras programas, kurios nebuvo tradiciškai remiamas iš Kultūros rėmimo fondo, remti iš Kultūros rėmimo fondo lėšų. Priešingu atveju, tam tikros programos tiesiog fiziškai negautų lėšų. Tai yra stipendijos, trimečiai festivaliai ir dar dalis kitų programų, kurios buvo remiamos kasmet. Tai yra apie 11-14 mln. litų per metus“, – teigia Kultūros ir meno tarybos narys Jonas Staselis.
Iš 46 milijonų, šiemet skirtų kultūros ir meno projektams, per 17 milijonų litų savo veiklai gaus ir naujai įsteigtas Kino centras. Tačiau ministerija tikina, kad likusių pinigų, kitiems projektams, turėtų pakakti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vinokurovas: sujungti Vilnių su Kaunu – labai nesudėtinga
Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas Vladimiras Vinokurovas neabejoja – turėti vandens kelią Nerimi, jungiantį Vilnių ir laikinąją sostinę, yra realu ir, jo teigimu, nesudėtinga. Anot generalinio direktoriaus, direkcija jau yra atlikusi visus...
-
Apklausa: paaiškėjo, kiek lietuvių atsisakytų 1 ir 2 centų monetų1
Du trečdaliai – 69 proc. Lietuvos gyventojų pritartų, kad būtų apvalinama pirkinių suma ir atsisakyta vieno bei dviejų centų monetų. Tam nepritartų 29 proc., o likę neturi nuomonės, rodo „Eurobarometro“ apklausa. ...
-
Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos gruodį padidėjo
Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos 2024 m. gruodį, palyginti su lapkričiu, padidėjo 0,5 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – padidėjo 0,4 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Gyventojams abejojant dėl II pakopos, siūlo didinti įmokas: mokame per mažai1
Konservatorių frakcijos Seime seniūnas Mindaugas Lingė sako, kad antrosios pensijų pakopos reforma, kad ir kokia ir bebūtų, savaime nenulems didesnių senatvės pensijų. Tam, pasak jo, reikalingos didesnės įmokos nuo atlyginimų į pensijų fondus. ...
-
Tyrimas: Lietuva ir kitos Vakarų šalys Rusijai tiekia kare naudojamas technologijas
Lietuva ir kitos Vakarų šalys pernai ir užpernai į Rusiją eksportavo technologijas, kurias rusai galimai panaudojo savo artilerijoje kare prieš Ukrainą, penktadienį pranešė LRT radijas. ...
-
Konservatorių frakcija su ministru aptars eksporto ribojimų laisvinimą
Seimo konservatorių frakcija penktadienį su ekonomikos ir inovacijų ministru Luku Savicku aptars iniciatyvą koreguoti ankstesnės Vyriausybės įvestą dvejopos paskirties prekių eksporto į trečiąsias šalis ribojimą oro transportu. ...
-
Paukštys: su Rusija verslo ryšių nebeturime, Kazachstane imamės prevencijos
Metų pradžioje kilus verslo nepasitenkinimui dėl draudimo lėktuvais eksportuoti dvejopo naudojimo prekes į trečiąsias šalis, o pastarosiomis dienomis viešoje erdvėje pasirodžius svarstymų, jog aukštųjų technologijų grupės &bd...
-
LEA: palygino praeitų metų elektros kainas – kiek mokėjo latviai, lenkai ar lietuviai1
Praėjusiais metais didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo mažesnė nei kaimyninėse valstybėse ir artima Europos Sąjungos (ES) šalių kainų vidurkiui, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Mačiulis: didžioji dalis lietuvių gyvena geriau nei žmonės kaimyninėse valstybėse8
Ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad Lietuva nuo 1990 m. išsiskiria pagal visus ekonominius ir socialinius rodiklius bei, objektyviai pamatavus, didžioji dalis lietuvių gyvena geriau nei žmonės kaimyninėse valstybėse. ...
-
Žiniasklaida: kandidatui į TS-LKD lyderius – visai nauja pareigybė NMA2
Iki praėjusių metų rugpjūčio tuometinio žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko patarėju dirbęs, į Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkus kandidatuojantis konservatorius Daivaras Rybakovas trečiadienį prad...