- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pagal sukurtas sąlygas verslui per metus Lietuva pakilo iš 26 vietos į 23. "Doing Business 2011" ataskaita skelbia, kad mūsų šalis įgyvendino daugiausia - 5 reformas, lengvinančias verslo veiklą. Jos įvykdytos verslo pradžios, paskolų pasiekiamumo, mokesčių mokėjimo, užsienio prekybos ir verslo uždarymo srityse.
Tačiau džiūgauti valdžia nedrįsta, nes prieš kelis mėnesius kita institucija - Tarptautinis vadybos plėtros institutas - smarkiai nuvertino jos veiklos efektyvumą, ketvirtadienį rašo dienraštis "Verslo žinios".
"Lietuvos konkurencingumo reitingu gerėjimą vertiname su atsargiu optimizmu. Klausimas išlieka, kodėl nesame tarp 20-ies geriausių ir ką per kitus metus turime pasiekti. Svarbu neprarasti pagreičio, esminiai sprendimai dar tik laukia", - teigė premjeras Andrius Kubilius.
Vyriaurybė pažymi, kad jai svarbūs keturių institucijų - Pasaulio ekonomikos forumo (PEF), Pasaulio banko grupės (PBG), Tarptautinio vadybos plėtros instituto (IMD) Šveicarijoje ir "Transparency International" (TI) skelbiami valstybių rodiklių vertinimai.
Pernykštės ataskaitos Lietuvai buvo nepalankios: Pasaulio banko ataskaita "Doing Business" pažemino vienu laipteliu, korupcijos indeksas pablogėjo, konkurencingumas smuko pagal PEF, tačiau pagal Šveicarijos instituto vertinimus tas rodiklis ūgtelėjo 5 pozicijomis.
Šiemet įvyko atvirkštinis procesas - institucijos, kurios pernai Lietuvą "nuvertino", šiemet pakėlė, tačiau IMD mūsų konkurencingumą sumažino net per 12 vietų ir praleido į priekį Estiją bei Lenkiją.
"Doing business" 12 laiptelių aukštesne vieta "premijavo" Lietuvą už sąlygas pradedant verslą, per 5 vietas kilstelėjo aukštyn už statybos leidimų registravimą, išdavimą ir kitus veiksmus, 7 vietomis pakylėjo už mokesčių administravimą.
Pagal kitus rodiklius įvertinta taip pat arba prasčiau nei pernai. Investuotojų apsauga ir sutarčių vykdymo užtikrinimas, "Doing Business" išvadomis, Lietuvoje liko tokio paties lygio, o nuosavybės registravimas, kreditavimas ir sąlygos nutraukti verslą pasunkėjo.
Analitikai pažymi, kad "Doing Business" reitingai atrodytų kitaip, jeigu būtų analizuojami ir individualiųjų įmonių rodikliai. Pernai šios rūšies verslas nukentėjo nuo neprotingų mokestinių sprendimų. Nors ilgainiui klaidos buvo ištaisytos, vertinamuoju laikotarpiui jos dar buvo.
Tarp Baltijos šalių Estija užima aukščiausią - 17-ą vietą, o Latvija įvertinta 24 vieta, pernai joms teko atitinkamai 24 ir 27 vieta.
Įvertinęs pastarųjų 5 metų pasaulyje vykdytas reformas verslo sąlygoms gerinti, "Doing Business" skelbia išvadą, kad 85 proc. valstybių sąlygas pagerino, 15 proc. valstybių verslo sąlygos pasunkėjo. Lietuva kol kas tebėra tarp 20 iš vertintų 183 šalių, kuriose verslui dirbti sunkiausia.
"Doing Business" reitingas Vyriausybei yra tiek svarbus, kad siekis pagerinti valstybės užimamą vietą jame įrašytas Vyriausybės veiklos prioritetuose, įtvirtintas Nacionaliniame susitarime.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai5
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus3
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP6
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
ESO nesutinka su VERT išvadomis1
Neplaninį „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad tinklų operatorius netinkamai informavo dalį gamintojų (vystytojų), kodėl jiems nesuteikti pajėgumai pri...
-
Prezidentas pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą7
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą, pranešė Prezidentūra. ...
-
RRT: „Telia“ ne visada leidžia konkurentams naudotis ryšio tinklu
Didžiąją dalį interneto ryšio rinkos užimanti telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ne visada sąžiningai leisdavo kitiems operatoriams pasinaudoti jos elektroninių ryšių tinklu, pareiškė Ryšių reguliavim...
-
Ministerija didina finansavimą Lietuvos šaulių sąjungai7
Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) pirmadienį pasirašė biudžeto lėšų naudojimo sutartį, kuri numato beveik 7 mln. eurų didesnį finansavimą – 20,7 mln. eurų. ...
-
Kas penktas lietuvis prieš šventes skolinasi pinigų: kokios sumos vyrauja?
Atlikta apklausa parodė, kad dauguma lietuvių prieš šventes skolinasi pinigų, o paskui turi grąžinti daugiau, su palūkanomis. Apie tai LNK žurnalistai kalbėjosi su „Credit24“ rinkodaros vadove Neringa Žemaite. ...