- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Iš trijų Baltijos šalių optimistiškiausiai savo šalies ūkio ir asmeninės piniginės perspektyvas vertina estai. Tačiau, palyginti su pernai, estų nuotaikos suprastėjo - tai siejama su artėjančiu euro įvedimu ir galimu kainų šuoliu.
Tokias tendencijas atskleidžia tyrimų bendrovės "EPSI Baltic" atliktas Baltijos šalių vartotojų nuotaikų tyrimas, rašo "Verslo žinios".
Tyrėjai pažymi, kad bendros tendencijos visose trijose Baltijos šalyse pastaruosius kelerius metus buvo panašios: šalių ūkio vertinimas smarkiai suprastėjo 2008 metais. Tačiau Estijoje ir Lietuvoje ekonomikos vertinimas pernai jau pagerėjo, o Latvijos vartotojų nuotaikos - tai, kaip jie vertina šalies ekonomikos perspektyvą - pasitaisė tik šiemet.
Lietuvoje nuotaikos šiais metais stabilizavosi, o estai priešingai - šalies ekonomikos perspektyvą dabar vertina truputį niūriau nei pernai.
Vertindami savo asmeninę finansinę padėtį tiek lietuviai, tiek latviai tikisi pagerėjimo. Estai šiemet nusiteikę prasčiau. Asmeninių finansų vertinimas Estijoje smuko netgi labiau nei bendras šalies ekonomikos vertinimas. Tai, anot tyrimo autorių, gali būti susiję su šalies planais įvesti eurą ir galimu kainų augimu.
Vertinant savo asmenines pinigines perspektyvas ypač didžiuliai skirtumai tarp vyrų ir moterų nuotaikų užfiksuoti Latvijoje ir Lietuvoje. Manoma, kad tokiems rezultatams įtakos galėjo turėti sumažintos motinystės išmokos ir diskriminacija darbo rinkoje.
Lietuvoje, panašiai kaip Latvijoje, vartotojų nuotaikos nepriklauso nuo jų pajamų - respondentai, kurių pajamos iki 500 litų, tiek šalies, tiek savo asmeninę finansinę perspektyvą vertino optimistiškiausiai.
Kiekvienoje Baltijos valstybėje apklausta po 1-2 tūkst. asmenų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai5
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus3
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP6
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
ESO nesutinka su VERT išvadomis2
Neplaninį „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad tinklų operatorius netinkamai informavo dalį gamintojų (vystytojų), kodėl jiems nesuteikti pajėgumai pri...
-
Prezidentas pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą7
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą, pranešė Prezidentūra. ...
-
RRT: „Telia“ ne visada leidžia konkurentams naudotis ryšio tinklu
Didžiąją dalį interneto ryšio rinkos užimanti telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ne visada sąžiningai leisdavo kitiems operatoriams pasinaudoti jos elektroninių ryšių tinklu, pareiškė Ryšių reguliavim...
-
Ministerija didina finansavimą Lietuvos šaulių sąjungai7
Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) pirmadienį pasirašė biudžeto lėšų naudojimo sutartį, kuri numato beveik 7 mln. eurų didesnį finansavimą – 20,7 mln. eurų. ...
-
Kas penktas lietuvis prieš šventes skolinasi pinigų: kokios sumos vyrauja?
Atlikta apklausa parodė, kad dauguma lietuvių prieš šventes skolinasi pinigų, o paskui turi grąžinti daugiau, su palūkanomis. Apie tai LNK žurnalistai kalbėjosi su „Credit24“ rinkodaros vadove Neringa Žemaite. ...