Vyriausybė nemano, jog pranešėjų apie korupciją apsaugai reikėtų atskiro įstatymo, kurio variantą Seime yra įregistravusi grupė parlamentarų ir kuriam jau pritarta po pateikimo, sako teisingumo ministras Remigijos Šimašius.

Vyriausybė, pasak ministro, pritaria Prezidentūros pateiktoms pataisoms, kuriomis numatyti pakeitimai baudžiamojo proceso įstatyme. Taip pat numatoma platesnei pareiškėjų apsaugai parengti Valstybės tarnybos ir Visuomenės informavimo įstatymų pataisas.

"Siūlome atskiro įstatymo nepriimti, nes nemanome, kad tai prisidėtų prie pranešėjų apsaugos", - po Vyriausybės pasitarimo antradienį sakė ministras.

Jo teigimu, Teisingumo ministerija, išanalizavusi esamą teisinį reguliavimą, konstatavo, kad daugeliu atveju pranešėjų apsauga yra numatyta, bet trūksta tokios apsaugos realizavimo mechanizmų.

Įstatymuose esą užtektų patikslinti tris tokios apsaugos aspektus: pirma, užtikrinti konfidencialumą baudžiamajame procese, antra, užtikrinti konfidencialumą tokiais atvejais, kai atliekami tarnybinio nusižengimo pagal Valstybės tarnybos įstatymą tyrimai, ir trečia, užtikrinti teisę asmeniui būti neatskleistam, kai jis apie vieną ar kitą teisės pažeidimą praneša žiniasklaidai.

Pirmąjį aspektą tikslina Prezidentūros pateiktos pataisos, kitas įstatymų pataisas iki gruodžio ketina pateikti Teisingumo ministerija.

"Iš esmės tai reiškia pritarimą prezidentės pateiktam įstatymo projektui, kuris numato pasikeitimus baudžiamajame procese, ir taip pat Teisingumo ministerija iki gruodžio 1 dienos parengs teisės aktų projektus, kurie numatytų Valstybės tarnybos ir Visuomenės informavimo įstatymų pokyčius", - žurnalistams antradienį po Vyriausybės pasitarimo teigė R.Šimašius.

"Vertinant Seime pateiktą Pranešėjų apsaugos įstatymo projektą, tai, viena vertus, jis dubliuoja tai, ką prezidentė yra pateikusi, jis akcentuoja tik baudžiamąjį procesą", - aiškino ministras.

Seimo narių grupės pateiktame įstatyme numatyti su darbo teise susiję pakeitimai, pasak R.Šimašiaus, jau yra reglamentuoti kituose įstatymuose.

"Dabartiniai darbo teisės reglamentavimai yra pakankami tam, kad būtų užtikrinta pareiškėjų apsauga. Šiuo atveju iš esmės tai reikštų, kad visiškai pritardama ponios Agnės Bilotaitės ir kitų tikslui, Vyriausybė dėlioja poziciją, kad atskiro įstatymo projekto nereikia, bet jo reguliavimo turinį net praplėsti reikėtų, palyginus su tuo, kas yra teikime", - aiškino ministras.

Seimas spalio viduryje po pateikimo pritarė Pranešėjų apsaugos įstatymo projektui, pagal kurį apie korupcinius nusikaltimus pranešę asmenys negalėtų būti nepagrįstai atleidžiami iš darbo, jų tapatybę būtų privalu saugoti, o šeimos nariams būtų garantuota apsauga nuo persekiojimo.

Pranešėjų apsaugos nebuvimas ekspertų iki šiol buvo įvardijama kaip viena iš didžiausių spragų kovos su korupcija srityje Lietuvoje.