- Marija Gabrienė, LTV „Panorama“
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Iš verslo pasitraukus daliai Kuršių marių žvejų, priešingai nei tikėtasi, likusių įmonių ir sugavimai, ir uždarbis krito.
Žvejai sako, kad įvykdyta reforma naudinga tik Kaliningrado srities žvejams. O anksčiau šviežia žuvimi viliojusių mažų miestelių gyventojai teigia, kad dabar jų vieta jokiems turistams nebus įdomi.
Dar prieš porą metų užsukus į nuo seno garsėjantį Pamario krašto žvejų miestelį Dreverną būdavo galima nusipirkti šviežių, Kuršių mariose sugautų žuvų. Dabar žvejų laivai trūnija išmesti į krantą, o naujoje prieplaukoje laimikiu džiaugiasi tik žvejai mėgėjai.
„Ką dabar mes turistui galim pasiūlyti? Aš tai juokiuosi – savo nertus angeliukus, daugiau nieko. Karvių nebeturim, žuvies nebeturim. Nieko mes nebeturim“, – sako „Panoramos“ kalbinta Drevernos gyventoja.
Pasitraukti iš verslo Drevernos žvejus privertė gyvenimas. Esą paskutiniais metais išgyventi iš žvejybos praktiškai buvo nebeįmanoma, nes sumažėjo žuvų. Dėl to buvę žvejai kaltina kormoranus ir Klaipėdos uosto kanalo gilinimą. Šiaurinėje Kuršių marių dalyje labai padidėjo druskingumas.
„Dažniau užeina iš jūros vanduo sūrus, gėlavandenė žuvis dingsta, nebėra. Žūsta jų maitinimo grandinė ir nebepareina jinai. Būdavo, vasarą pareis pasiganyti į seklumas, į Dreverną, dabar nebepareina“, – tvirtina buvęs Drevernos žvejys Vytautas Stanšaitis.
Per trejus metus iš verslo pasitraukė 18 žvejų įmonių. Daugiausia – Juodkrantės ir Drevernos žvejai. 2004-aisiais Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, ji prisijungė prie bendrosios žuvininkystės politikos. Joje numatytas žvejų pasitraukimas iš verslo, nes žvejų įmonių, palyginus su žuvies kiekiu, būta per daug. Į kitą verslą persiorientavusiems Kuršių marių žvejams iš Europos Sąjungos Žuvininkystės fondo išmokėta daugiau kaip 10 milijonų litų kompensacija. Tačiau likusios 49 įmonės dideliais laimikiais, sako, pasidžiaugti negalinčios. Lyginant su 2005–2008-aisiais metais, pernai ir užpernai žuvų sugauta trim šimtais tonų mažiau, o pajamos nuo penkių milijonų sumažėjo iki beveik keturių.
„Kaliningrado srityje, kur tokio pobūdžio reformos nebuvo , pagrindiniai žuvų sugavimai, išskyrus stintas, išaugo. Ir jų pajamos taip pat nesumažėjo. Tokiu būdu Kuršių mariose įvykdyta reforma buvo naudinga tik kaimyninės šalies žvejams“, – teigia Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ vadovė Sigita Jakubauskienė.
Asociacijos vadovė sako, kad likusiuose laisvuose Drevernos ir Juodkrantės žvejybos plotuose žuvies beveik nėra, be to,žvejams ekonomiškai nenaudinga plaukti ten iš Rusnės. Tad visa žuvis netrukdoma pasitraukia į gėlesnius vandenis Kaliningrado srityje.
Kai kurie likę žvejai sako, kad taip pat norėtų persiorientuoti į kitą verslą, bet juos stabdo sumažėjęs kompensacijos dydis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Viename Lietuvos mieste pabrango parkavimas: panaikintas ir svarbus patogumas
Šiauliuose nuo sausio pabrango parkavimas miesto centre, o vairuotojai už automobilių stovėjimą nebegali atsiskaityti per mobiliojo ryšio operatorius. Kad nepatirtų nuostolių, tokį sprendimą priėmė pati UNIPARK bendrovė. Tik esą juos ...
-
Šokiruojanti tiesa: daugiau nei 100 verslo subjektų pažeidė reklamos įstatymą?
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), praėjusiais metais atlikusi apie 3 tūkst. skleidžiamos reklamos patikrinimų, daugiau nei 100 verslo subjektų pateikė rekomendacijas dėl skleidžiamos jų kosmetikos gaminių reklamos. ...
-
Seimo komitetas skubina perkelti šalies bitininkystei palankią ES Medaus direktyvą
Parlamentinis Kaimo reikalų komitetas ragina Žemės ūkio ministeriją nelaukti 2025-ųjų gruodžio 14-osios ir greičiau parengti pataisas dėl Europos Sąjungos (ES) vadinamosios Medaus direktyvos perkėlimo į Lietuvos teisę. Tokiu atveju keistųsi ir g...
-
Ruošiamasi atnaujinti Antaniškių parko estradą Radviliškyje
Radviliškio rajono valdžia planuoja per dvejus metus atnaujinti buvusią Antaniškių vasaros estradą – apie 5 mln. eurų kainuosiančius darbus tikimasi pradėti šiemet. ...
-
Internete kylančių iššūkių akivaizdoje ES stiprina skaitmeninį raštingumą2
Pernai galutinai pasibaigus teismams su nekilnojamojo turto bendrove „Darnu Group“ Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) ruošiasi atnaujinti prieš metus iš jos atgautą 7,26 hektaro ploto teritoriją Vilnia...
-
„Eurovizijos“ atrankos dalyvė atskleidė paslapčių: kiek kainuoja sudalyvauti šiame konkurse?18
Jau šiandien prasidės pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis, į kurį pateks du dalyviai, siekiantys atstovauti Lietuvai „Eurovizijos“ konkurse. Pusfinalį bus galima stebėti 21 val. per LRT televiziją. Pirmą kartą „Eurovi...
-
Sostinės Viršuliškių rajone ketinama įrengti naują skverą: darbai kainuos daugiau nei 800 tūkst. Eur2
Vilniuje, prie Pilaitės prospekto ir Spaudos bei J. Rutkausko gatvių, ketinama įrengti naują skverą. Vilniaus vystymo kompanijos teigimu, rangos darbai atsieis kone 807 tūkst. eurų. ...
-
Lietuva – viena ES lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus
Lietuva pernai spalį buvo viena Europos Sąjungos lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus, rodo Eurostato penktadienį paskelbti duomenys. ...
-
LEA apžvalga: kaip po akcizų padidinimo pasikeitė degalų kainos2
Nuo sausio 1 d. padidinus akcizus, benzinas šalyje pabrango 5,2 proc., o dyzelino kaina padidėjo 10,3 proc. Kaip praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse degalų vidutinės kainos vidutiniš...
-
Savickas dėl sankcijų Rusijai įgyvendinimo: buvusios Vyriausybės sprendimas nėra efektyvus1
Lietuva gali efektyviai kontroliuoti sankcijų Rusijai įgyvendinimą ir užtikrinti, kad dvejopos paskirties prekės nepasiektų agresorės rinkos, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, jam siūlant sušvelninti buvusios Vyriausybės ...