Vyriausybė atsisako planų steigti visas valstybės įmones valdantį holdingą "Visuomis", tačiau visvien pasiryžusi tokių įmonių priežiūrą perduoti vienai centralizuotai įstaigai.

Prižiūrės žinyba prie Finansų ministerijos?

Pirmadienį Vyriausybės pasitarime svarstyti įvairūs variantai, kaip turėtų būti valdomos valstybės įmonės, kad jos veiktų kuo efektyviau ir neštų kuo didesnes įplaukas į valstybės biudžetą. Premjeras Andrius Kubilius pripažino, kad dėl nepritarimo valdančiojoje koalicijoje atsisakoma anksčiau puoselėto "Visuomio" idėjos.

"Vyriausybėje svarstomoje valstybės įmonių valdymo strategijoje to jau nebėra. Bet strategijos tikslas lieka tas pats - siekti, kad valstybės turtas būtų valdomas kuo efektyviau ir atneštų kuo didesnę naudą valstybei bei biudžetui", - tvirtino A.Kubilius.

Todėl, pasak premjero, reikalingas "vieningas strateginis vadovavimas" visoms valstybės įmonėms, nors ir nejungiant jų po vieno holdingo stogu. Tam esą numatoma paskirti vieną esamą arba naujai įsteigtą žinybą, kuri valdymo srityje nustatytų strateginius tikslus visoms valstybei priklausančioms bendrovėms.

Tokią žinybą gali būti įpareigota prižiūrėti Finansų ministerija, nors galutinio sutarimo dėl to dar nėra.

Derins, kaip atrodys visa sistema

„Reikalingas vieningas vadovavimas ir vieningas nustatymas bei įgyvendinimas tam tikrų strateginių tikslų“, - pastebėjo A.Kubilius.

Pasak jo, tai, kad tokia strateginė valstybės įmonių priežiūra bus perduota vienai žinybai, reiškia, jog nebebus vykdomi ankstesni planai visą valstybės turtą apjungti po vienu stogu ir jį valdyti visiškai centralizuotai. „Kiekviena ministerija, ir dabar prižiūrinti atitinkamas valstybės įmonės, ateityje išlaikys tam tikrą įtaką priimant konkrečius sprendimus dėl jų veiklos. Tačiau viena centralizuota įstaiga, žinyba, departamentas ar agentūra bus atsakinga už bendros valstybės įmonių strategijos sukūrimą bei priežiūrą“, - aiškino A.Kubilius.

„Pavyzdžiui, Suomijoje prie ministro pirmininko veikia specialus departamentas, kuris yra atsakingas už valstybei priklausančio turto valdymo strategiją, Slovėnijoje veikia atitinkama tarnyba prie vyriausybės. Yra šalių, kur visas valstybės turtas valdomas vieno holdingo, bet daugumoje valstybių yra kitaip“, - pridūrė premjeras, aiškindamas, kodėl iš pradžių svarstyta „Visuomio“ holdingo idėja, tačiau dabar pereinama prie kitokio modelio.

Tačiau jis kol kas negalėjo detalizuoti, koks po reformos bus valstybės įmonių valdymo modelis. Per dvi savaites Ūkio, Finansų ir Teisingumo ministerijos esą įpareigotos parengti konkretų planą, kaip turėtų būti įgyvendinta „Visuomio“ alternatyva.

Bus ir trumpalaikis planas

A.Kubilius tikisi, kad kartu su ilgalaike valstybės turto valdymo pertvarka bus parengtas ir artimiausio laikotarpio planas, kuris leistų jau kitąmet iš valstybės turto uždirbti gerokai daugiau, nei iki šiol.

Valstybė valdo maždaug 18 milijardų litų turtą. Tačiau pastaruoju metu iš jo gaunamas vos kelių dešimčių milijonų litų pelnas per metus, nors skaičiuojama, kad jis galėtų būti dešimteriopai didesnis.

Vyriausybė siūlė siekiant efektyvesnio valstybės turto valdymo sukurti "Visuomio" holdingą, kuris apimtų visas valstybės įmones. Tačiau ši idėja buvo sutikta itin nepalankiai tiek opozicijoje, tiek ir valdančiosiose partijose.

Nepalaikė „visuomenės lyderiai“

Ūkio ministras Dainius Kreivys patvirtino, kad „dėl skeptiško visuomenės lyderių nusiteikimo“ Vyriausybei tenka atsisakyti „Visuomio“ idėjos. „Bet negali likti taip, kaip yra dabar, kai valstybės turtas valdomas neefektyviai ir neneša į biudžetą pelną, proporcingą valdomam turtui“, - pabrėžė ministras.

Todėl, pasak jo, ir bus stengiamasi pertvarkyti valstybės įmonių valdymo sistemą, tik ne taip radikaliai, kaip siūlė ekspertai iš Skandinavijos – sujungti visas įmones į vieną holdingą.

D.Kreivys irgi kol kas negalėjo pasakyti, kaip baigsis šio ūkio sektoriaus pertvarka, tvirtindamas, kad dėl to dar bus diskutuojama tarp ministerijų, Vyriausybėje ir valdančiojoje koalicijoje bei apskritai Seime. Per artimiausias dvi savaites toks planas galėtų atsirasti.

Prezidentės priekaištai

A.Kubilius ir D.Kreivys tikino, kad dėl numatomos valstybės turto valdymo reformos nenumatoma keisti jokių įstatymų Seime, „nebent kažkurias įmones dėl tos reformos reikėtų pertvarkyti“.

„Dirbame ir stengiamės, kad jau kitąmet kuo geriau dirbtų visos valstybės įmonės. Turime pasiekti, kad tai būtų geriausios įmonės visame Vidurio Europos regione, nes kai atsivers rinkos, jos negalės būti konkurencingos, jeigu išliks tokios, kokios yra dabar“, - sakė A.Kubilius.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra priekaištavusi Vyriausybei, kad ši nesugeba patvirtinti tokios strategijos, kuri leistų iš valstybės valdomo milijardinio turto į biudžetą surinkti bent 250-300 milijonų litų pelno per metus.