- Selemonas Paltanavičius, gamtininkas, Grynas.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Gamtininkas: inkilai pelėdoms keliami žiemą
Pirmasis šios žiemos atlydys sutapo su svarbiu pelėdų pasaulio įvykiu – jos sugrįžo į savo perėjimo vietas. Prieblandoje ir naktį aktyvių paukščių stebėjimas yra sudėtingas, todėl pokyčius jų gyvenime galima suprasti tik pagal balsus.
Neseniai vėl ėmė ūkauti nuo lapkričio tylėjusios naminės pelėdos, dabar jau ūbauja didieji apuokai, išsigiedrijus ir nors kiek pašalus turėtų „užtūtuoti“ lututės ir būbsėti uralinės pelėdos. Gali pasirodyti, kad tokį pelėdų sujudimą paskatino šiluma. Tikėtina, kad ji iš tikro galėjo turėti įtakos. Tačiau pelėdos po Naujųjų metų į savo perimvietes grįžta net ir labai šaltą žiemą – paukščiai laiką skaičiuoja kitaip nei mes, todėl jiems jau metas užsiimti teritoriją. Ji, tiesa, dažniausiai naudojama ne vienerius metus, nes paukščiai peri vis tame pačiam inkile, drevėje ar medžio plyšyje.
Apie pelėdoms tinkamus inkilus
Pelėdos nuo savo perimviečių paprastai toli nenuklysta – jas čia gali aptikti beveik visus metus. Štai naminės pelėdos, vasaros pradžioje savarankiškam gyvenimui išlydėję jauniklius, savo girioje ūbauja rugsėjį per elnių rują, po to jų balsai aidi spalio mėnesienos naktimis. Žiemą jos – jau būsimo lizdo apylinkėse.
Svarbiu pelėdų teritorijos akcentu yra lizdas. Tik 2 iš 13 Lietuvoje gyvenančių ar sutinkamų pelėdų rūšių peri ant žemės, duobutėse, kitos (mažasis apuokas) naudojasi senais varninių paukščių lizdais; likusios kiaušinius sudeda drevėse, inkiluose, pastatų palėpėse. Kadangi medžių su atitinkamo dydžio drevėmis nėra daug, išsigelbėjimu pelėdoms yra mūsų keliami inkilai. Žinoma, jų iškeliama tikrai nepakankamai, be to - paukščiai pasirenka anaiptol ne visus esančius.
Labai dažnai inkilai iškeliami paukščiams nepriimtinose sąlygose, netinkamame aukštyje. Gali būti ir kitų priežasčių, kodėl pelėdos iškeltuose inkiluose neapsigyvena. Beje, naminių pelėdų porai labai tinka 2 netoli vienas kitos iškelti pelėdiniai inkilai – viename jų būna patelė su jaunikliais (kol jie maži), kitame nakvoja patinėlis.
Dabar – metas kelti pelėdoms inkilus. Jie gali būti sukalami iš lentų; tam tinka ir senos, jau naudotos lentos, svarbu, kad jos būtų tvirtos, nesutręšusios. Pelėdoms patinka inkilai iš tuščiavidurio stuobrio – tiesa, tokio dydžio kiaurų rąstigalių ne visada pavyksta gauti. Reikėtų pasižvalgyti kirtavietėse ir paprašyti medkirčių, kad paliktų tuščiavidurius eglių drūtgalius, kurie jiems nėra reikalingi.
Naminės pelėdos inkilas daromas pusės metro aukščio, viduje jo skersmuo 30 cm, landa 15-16 centimetrų. Jokių laktelių prie inkilo angos daryti nereikia, nes pelėdų nagai aštrūs ir kibūs. Pelėdai lututei inkilas daromas 40 centimetrų aukščio, viduje jo skersmuo 25 centimetrai, landa – 10 centimetrų skersmens. Žvirblinei pelėdai tinka varnėnams skirtas inkilas, kurio landa 5 – 6 centimetrai.
Apie inkilams tinkamą vietą
Inkilai pelėdoms keliami atvirose vietose – kirtavietėse, pamiškėse, parkuose, retam miške, kraštiniuose sodybų medžiuose. Jie kabinami 5-10 metrų aukštyje. Netoli inkilo turėtų būti tvirtų šakų, nes paaugę, bet dar nemokantys skraidyti pelėdžiukai mėgsta palikti namus ir ant šakų laukti maistą atnešančių tėvų.
Inkilas paprastai kabinamas kabliu ar prikalamas – reikia žinoti, kad jis tarnaus ilgai, todėl jo tvirtinimas turi būti patikimas. Toks pat tvirtas turi būti ir inkilo stogelis.
Beje, visiems inkilų gamintojams yra labai svarbi pastaba: kiekvieno inkilo priekinė sienelė turi būti ypač tvirta, neskylanti (tas taikytina ir gaminant inkilus iš rąstelio), nes atsiradusiame plyšyje dažnai įstringa paukščių kojos ir jie žūsta. Mes negalime sau leisti paukščiams dovanoti tokius pavojingus namus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
AGATA muzikinių apdovanojim...
-
JAV Padėkos dienos šventė...
-
Seimo valdančiosios koalicijo...
-
Prezidentas susitiko su kandid...
-
Tarptautinės Kalėdų labdaro...
-
„LTG Link“ VIP salės atid...
-
Kalėdoms dekoruoto traukinio ...
-
G. Nausėda susitiko su kandid...
-
Prezidentas susitiko su kandid...
-
Vyriausybėje surengta spaudos...
-
Gelbėjo būrį banginiųDaugiau nei 30 banginių, kurie atsidūrė Naujosios Zelandijos paplūdimyje ant seklumos, buvo saugiai sugrąžinti į vandenyną. Aplinkosaugininkai ir šimtai vietos gyventojų padėjo šiuos milžiniškus žinduolius sugrąžinti į jų s...
-
Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį1Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. &S...
-
VSTT atsako vėjo parkų vystytojams – erelius rėksnius būtina saugoti2Vėjo parkų vystytojams skundžiantis, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) saugodama mažuosius erelius rėksnius blokuoja vėjo parkų statybas, pastaroji pareiškė, kad šiuos erelius būtina saugoti. ...
-
Gamtininkas prabilo apie žiemos planus: baltos Kalėdos – tik svajonė?2Pastaruoju metu dažniau skundžiamės dėl orų nei jais džiaugiamės ir neretai kaltiname sinoptikus už netikslias prognozes. Vis dėlto, jų kaltinti nereikėtų – tiksliai numatyti orus kelioms dienoms į priekį yra sudėtinga net šiandien....
-
Pradedamas lesyklėlių sezonas2Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto mokslininkas, ornitologas Julius Morkūnas tvirtina, kad šaltuoju metų laiku sparnuočius maitinti reikia, tik maistas jiems turi būti tinkamas ir lesyklėlės pritvirtintos saugioje vietoje, kur jų negalėtų ...
-
Islandijoje dėl vulkaninio išsiveržimo teko evakuoti kaimąPietvakarių Islandijoje vėlyvą trečiadienį buvo evakuotas vienas žvejų kaimas ir turistų pamėgta vieta, toje vietovėje septintą kartą per metus prasidėjus vulkaniniam išsiveržimui, pranešė pareigūnai. ...
-
Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas, bus įsteigti nauji draustiniai3Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas – trečiadienį Vyriausybė nusprendė Asvejos, Kurtuvėnų ir Anykščių regioniniuose parkuose įsteigti naujus draustinius bei plėsti esamas teritorijas. ...
-
Tyrimas atskleidė, kas kasdien pražudo milijonus bičių2Neseniai Jutos valstijos universitete atliktas tyrimas atskleidė, kad greitkeliuose automobiliai kasdien pražudo milijonus bičių. Remdamiesi vidutinio paros eismo intensyvumo vertėmis, mokslininkai paskaičiavo, kad per vieną šešių mėnesi...
-
Vilniaus zoologijos sode gimė surikatų jaunikliai2Vilniaus zoologijos sode „Zoopark“ gimė du plonauodegių surikatų (lot. Suricata suricatta) jaunikliai. Šiuo metu mažyliai jau drąsiai tyrinėja aplink esantį pasaulį, susipažįsta su prižiūrėtojais ir lankytojais. ...
-
Supermėnulio šou: paskutinis šansas šiais metaisDangaus stebėjimo entuziastai šią savaitę turi šansą „sugauti“ paskutinįjį supermėnulį šiais metais. Kito tokio reginio dar teks palaukti beveik metus. Tai bus ketvirtasis ir paskutinis šių metų supermėnulis, ...