- Rasa Rožinskienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Pašaukimas: N.Jurkevičienė ilgai ėjo iki savo svajonės kurti tai, kas daro moteris gražesnes, todėl dabar neketina tos svajonės paleisti.
-
Savarankiška: N.Jurkevičienė mėgsta pati demonstruoti savo sukurtus papuošalus.
-
Savarankiška: N.Jurkevičienė mėgsta pati demonstruoti savo sukurtus papuošalus.
-
Savarankiška: N.Jurkevičienė mėgsta pati demonstruoti savo sukurtus papuošalus.
-
Savarankiška: N.Jurkevičienė mėgsta pati demonstruoti savo sukurtus papuošalus.
-
Savarankiška: N.Jurkevičienė mėgsta pati demonstruoti savo sukurtus papuošalus.
Iš Baltarusijos, Bobruisko miesto, kilusi Natalija Jurkevičienė Lietuvoje gyvena jau penkiolika metų. "Senais laikais vyras turėjo ten verslą, o kai susipažinome – ir aš paskui jį į Lietuvą. Galima sakyti, esu meilės emigrantė", – juokiasi jau beveik be akcento kalbanti moteris, papuošalus pradėjusi kurti vos atvykusi į mūsų šalį.
Meilė ir kūryba – varomoji jėga
Natalija nuo vaikystės turėjo meninių polinkių. Mėgo piešti, lankė Bobruisko dailės mokyklą, dalyvavo parodose. Profesinio mokymo centre baigusi vyriškų ir moteriškų drabužių siuvimo studijas, sako, išmokusi viską siūti.
"Nuo apatinių kelnaičių iki sudėtingiausių paltų. Visada svajojau apie rimtas mados studijas, bet, gimus sūnui Andriui, kuriam dabar 25-eri, apie jas teko laikinai pamiršti", – dalijasi baltarusė ir teigia, kad meilė ir kūryba jos gyvenime visada buvo svarbiausi dalykai, leidę ištverti gyvenimo sunkumus, išlikti nepalaužiamai ir judėti į priekį.
"Dar mano mamytė iš manęs juokdavosi, kad žiūriu į balą ir matau joje dangaus žydrynę", – aiškina Natalija, save vadinanti nepataisoma optimiste.
Dirbti siuvėja kur nors fabrike nenorėjo – tai juk masinė gamyba. Svajojo daryti kažką originalaus, saviško, tik nežinojo ką. Ne itin sėkmingai klostėsi reikalai ir su Andriaus tėvu. Galiausiai Natalija su juo išsiskyrė ir kurį laiką gyveno viena, kol sykį gimtajame Bobruiske sutiko verslo reikalus tvarkantį lietuvį. Nuo to laiko jie jau penkiolika metų drauge.
Neseniai Natalija viešėjo savo gimtinėje. Deja, dėl liūdnos priežasties – Baltarusijoje palaidojo savo mylimą mamą.
Savarankiška: N.Jurkevičienė mėgsta pati demonstruoti savo sukurtus papuošalus. / Asmeninio archyvo nuotr.
"Iš jos esu paveldėjusi meno gyslelę. Turėjau su ja nepaprastai stiprų ryšį. Ačiū Dievui, galėjau praleisti su ja paskutines dienas – mama mirė man ant rankų, – sunkiai renka žodžius Natalija. – Tokio stiprumo žmogaus kaip mano mama reikia gerai paieškoti."
Mama uždraudė dukrai verkti per laidotuves. Liepė įgyvendinti savo svajones ir žadėjo būti Natalijos angelu sargu, globojančiu ją iš dangaus. Todėl dabar savo papuošalus menininkė kuria su dar didesniu įkvėpimu.
Prisiminė siuvėjos profesiją
Jau septintus metus nerimsta Natalijos papuošalų mūza. Ne išsyk ji pasirodė moters horizonte. Iš pradžių, vos atvykus į Lietuvą, baltarusei buvo labai sunku. Labiausiai trukdė kalbos barjeras, o čia dar vyras papuolė į bėdą. Kai jį užklupo liga (suparalyžiavo stuburą), Natalija turėjo išlaikyti šeimą – teko visaip suktis, kad išgyventų.
Tuomet Natalija ir prisiminė kadaise įgytą siuvėjos profesiją. O prisiminusi atidarė siuvyklą ir ėmė siūti pagal individualius užsakymus. Labiausiai patiko kurti vestuvines nuotakos ir pamergių sukneles. Tačiau norėjosi kurti ir prie jų derančius papuošalus, kurie skoningai užbaigtų šventinį ansamblį.
"Supratau, kad vienas lauke – ne karys. Bandžiau surasti tokią pačią menišką sielą, kaip ir aš pati, tiktai kuriančią stilingus papuošalus, deja..." – pasakoja radusi daug padėjėjų, bet nė vieno kūrėjo.
Siuvant drabužius likdavo nemažai medžiagų, odos atraižų, karoliukų, sutažo juostelių. Natalija ėmė domėtis papuošalų gamyba. "Informacijos, kaip ir ką daryti, ieškojau internete. Ten tokios beribės galimybės!" – susižavėjusi sako Natalija, ilgainiui uždariusi drabužių siuvimo saloną ir ėmusi kurti papuošalus.
Savarankiška: N.Jurkevičienė mėgsta pati demonstruoti savo sukurtus papuošalus. / Asmeninio archyvo nuotr.
Vis dėlto siuvimo Natalija neatsisako: labai mėgsta oda dekoruoti drabužius. Dar norėtų kada nors sukurti vienetinių kepurių kolekciją, gal net atidaryti galvos apdangalų butikėlį. "Noriu nuspalvinti lietuvių gyvenimą ryškesnėmis spalvomis. Lietuvoje jų pasigendu", – šypsosi talentinga moteris.
Dalijasi pozityvumu
Tiesa, buvo laikas, kai Natalija bandė būti pilka pelyte: neišsišokti, nenaudoti ryškių spalvų. Nepatiko. "Negalėdama būti savimi aš tiesiog dūstu, – atvirauja pašnekovė. – Tada pradedu viską kurti ryškiai raudonai, kad bent kiek atsigaučiau. Arba lekiu į gamtą, kad užsiauginčiau pakirptus sparnus", – juokiasi pašnekovė.
Iš pradžių papuošalus kūrė tik sau, bet paskui draugės ėmė prašyti kažką panašaus sukurti ir joms. "Daug yra moterų, giriančių mano darbus, – sako Natalija, – deja, ne visos išdrįsta tokius nešioti."
Dabar ji ne tik kuria vienetinius papuošalus, bet savo drąsa, optimizmu stengiasi įkvėpti net ir visai nepažįstamas moteris, bijančias būti savimi, save parodyti.
Kai Natalijai blogai, nesėdi susigūžusi kamputyje, bet kelia į feisbuką kuo ryškesnes nuotraukas, kad ne tik pati pralinksmėtų, bet ir kitus pralinksmintų. "Reikia mylėti save ir gyvenimą. Matyti jį saulėtai!" – įsitikinusi papuošalų kūrėja.
Feisbuko puslapyje ji rašo daug padrąsinančių žodžių savo sekėjams ir labai džiaugiasi gerais atsiliepimais apie savo papuošalus. "Tai mane įkvepia, skatina eiti pirmyn", – prisipažįsta ji.
Savarankiška: N.Jurkevičienė mėgsta pati demonstruoti savo sukurtus papuošalus. / Asmeninio archyvo nuotr.
Natalija turi daugybę draugų visame pasaulyje. Bendrauti su jais padeda "Google" vertėjas. Kiekvienos moters asmeninė istorija jai be galo svarbi. "Būna skausmo, kurį žmonėms vieniems sunku išgyventi. Kadangi aš daug jo esu patyrusi, galiu padėti", – aiškina N.Jurkevičienė, mielai bendraujanti su savo buvusiomis klientėmis.
Kartais per tuos pašnekesius internetu miegui lieka vos kelios valandos. Bet jei pavyksta padėti – jaučiasi pailsėjusi.
Noriu nuspalvinti lietuvių gyvenimą ryškesnėmis spalvomis. Lietuvoje jų pasigendu.
"Mielosios, – nori nešti žinutę ji moterims, – namuose dabar karaliauja karantino rutina, todėl sunku save motyvuoti. Bet gyvenimas nestovi vietoje ir artėjančios šventės ar saulėtas savaitgalis tegul uždega mumyse ugnelę, paverčia kasdienybę stilinga ir įkvepiančia."
Augina svajonę
Sykį N.Jurkevičienė sulaukė kvietimo dalyvauti Italijoje vykusiame mados ir papuošalų konkurse. Apie laimėjimus sako nesvajojusi, tiesiog norėjo susipažinti su itališkos mados dizaineriais, parodyti jiems savo papuošalus. Tame pačiame renginyje dalyvavo ir filmų kūrėjai, iš kurių Natalija sulaukė kvietimo atvažiuoti su savo darbais į JAV.
"Aišku, kad aš nelaimėjau konkurso, nes buvau visiškai žalia. Užtai gavau daug naudingos patirties, smagių įspūdžių ir naujų pažinčių. Gal kada nors iš tiesų nuvyksiu į Ameriką išbandyti laimės su savo papuošalais ir drabužiais kino industrijoje", – svajoja ji, tam tikslui dar turinti pasitaupyti pinigų.
Savarankiška: N.Jurkevičienė mėgsta pati demonstruoti savo sukurtus papuošalus. / Asmeninio archyvo nuotr.
Paklausta, kodėl visus savo papuošalus dažniausiai demonstruoja pati, Natalija aiškina, kad tik ji pati geriausiai žino, kaip vienas ar kitas jos darbas turėtų atrodyti. Menininkei nelabai patiko, kai konkurso organizatoriai Italijoje paskyrė jai labai liesų ir jaunų manekenių. "Aš vežiausi masyvius papuošalus, kad gerai iš tolo matytųsi, o toms liaunoms mergaičiukėms jie visai netiko", – skundėsi ji.
Neseniai Natalija sukūrė originalų baltą papuošalą, kurį sugalvojo pristatyti pasipuošusi vasarą kailine kepure. Dažnai ji prašo draugių, turinčių fotoaparatus, pagalbos. Jei išgirsta, kad kažkas iš pažįstamų turi gyvatę ar arklį, paprašo fotosesijos. Taip gimsta įdomios jos papuošalų nuotraukos.
Liūtiškas charakteris
Paklausta, kokia technika kuria savo papuošalus, Natalija purto galvą.
"Vieno pavadinimo čia nesugalvosi: juk tiek daug visko įeina. Turi mokėti dirbti su oda, turi išmanyti sutažo techniką. Kartais moterys nori apdailos su karoliukais. Rudeniop svajoju joms pristatyti naują odinių diržų ir korsetų kolekciją. Oi, kiek daug dar visko noriu!" – entuziastingai dalijasi ateities planais pašnekovė.
Jos papuošalai skirti brandžioms moterims, mėgstančioms masyvius, ekskliuzyvinius koljė, apyrankes, žiedus. Akmenis savo papuošalams siunčiasi iš Indijos. Visi jie turi sertifikatus.
Pagal Zodiako ženklą Natalija yra Liūtas, tad pati mėgsta gintarą, piritą. Pastarasis, anot jos, yra energiškai labai stiprus akmuo, tad Natalijai jis (ypač aukso spalvos) labai tinka ir patinka. Dar mėgsta raudoną granatą, nors prisipažįsta, kad visi natūralūs akmenys jai be galo gražūs.
Papuošalai tampa ir amuletais
Dažnai moterys prašo Natalijos parinkti papuošalams akmenis pagal jų horoskopus. Yra sulaukusi ir prašymų naudoti tokius, kurie gydytų skydliaukę ar širdį.
"Kompiuteryje turiu surinkusi daug informacijos, kaip gydančiai veikia vienas ar kitas akmuo, tad mano papuošalai kartais tampa ir amuletais", – aiškina akmenų žinovė.
Kartais Natalija sulaukia prašymų sukurti tokių papuošalų, kurie padėtų paslėpti randus. Tuomet ji piešia eskizus, rodydama, kaip būtų galima estetiškai užmaskuoti vieną ar kitą kūno defektą. Tokiu būdu apyrankės kartais gali siekti net alkūnę.
Natalijai netinka posakis, kad batsiuvys paprastai būna be batų. Graži moteris turi nemažai savos gamybos papuošalų ir mėgsta jais puoštis. Prie kasdienių drabužių ji renkasi kuklesnius, vakarui – masyvius.
Originalūs menininkės darbai keliauja po visą pasaulį. Prieš pradėdama juos gaminti, Natalija daug ir ilgai kalbasi, bando išsiklausinėti net mažiausias smulkmenas, kurios padėtų geriau pajusti žmogaus skonį.
Savarankiška: N.Jurkevičienė mėgsta pati demonstruoti savo sukurtus papuošalus. / Asmeninio archyvo nuotr.
Seminarų moterims ji nerengia. "Mielai pamokyčiau papuošalų kūrimo, bet viskas slypi mano galvoje. Nežinau, kaip žodžiais tai išreikšti. Tikrai norėčiau pasidalyti savo kūrybos virtuve, bet negaliu: nemato žmonės to, ką aš matau", – teisinasi Lietuvoje gyvenanti baltarusė, prieš septynerius metus pati išradusi savo odinių papuošalų dviratį.
"Pačiai teko atrasti, kurios odos nedažo, nekeičia spalvos ir laikui bėgant neblunka. Pačiai teko nustatyti tinkamiausią odos storį, faktūrą, apdirbimą; nuspręsti, kurie klijai kokybiškai klijuoja natūralius akmenis. Viską ilgai ieškodama atradau pati", – atvirauja pašnekovė, laiminga, kad savo menų paslaptis galės perduoti taip pat meniškos sielos dukrai Linai, kuriai šiuo metu šešiolika.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prie šventinio stalo kasdieniams drabužiams – ne vieta3
Įsisukus į kalėdinius reikalus, lengva pamiršti bene svarbiausią žmogų per šventes: save. Reikalams ar nuovargiui gundant prie stalo sėsti apsirengus kasdieniškai, mados ekspertai pabrėžia – išskirtinis įvaizdis gali...
-
Spalvoto gyvenimo ambasadorės – apie spalvų terapiją ir misiją kelti nuotaiką
Niūrusis sezonas. Dangus – cepelinų spalvos, žmonės – prislopintų žemės spalvų drabužiais. Nuo lietuviško pilkumo atbukęs žvilgsnis gaudo kiekvieną gyvesnę spalvą ir ją spinduliuojančią asmenybę. Neatsitiktinai: juk Lietuvo...
-
Kazlų Rūdai sukurtas specialus kvapas7
Kazlų Rūda yra bene vienintelis miestas Lietuvoje, kuris turi specialiai jam sukurtą kvapą. Šio kvapo kūrime dalyvauti galėjo kiekvienas norintis – miesto Turizmo ir verslo informacijos centre (TVIC) buvo galimybė išbandyti įvairius...
-
Kas tinka mamai, tiks ir dukrai?
Augdami vaikai anksčiau ar vėliau pradeda domėtis veido prausikliais, kremais, kitomis veido priežiūros priemonėmis. Jei ir nesidomi, tėvams natūraliai kyla klausimas – ar vaikams ieškoti specialių priemonių, ar jiems tinka ir tai, ką n...
-
Floristė L. Grieštaragytė: visų puošmenų rasite gamtoje1
Vieni jau pasipuošė namus Kalėdoms, o kiti dar tik ieško dekoracijų ir, žinoma, idėjų. „Svarbiausia – susikurti sau artimą stilių, kuris jums keltų teigiamų emocijų, o namuose skleistų šventinę nuotaiką“, &n...
-
5 kalėdinių dovanų idėjos tiems, kurie viską turi1
Sugalvoti dovaną žmogui, kuris, atrodo, jau turi viską, o į klausimą „Ką norėtum gauti dovanų?“ atsako „Man nieko nereikia.“, gali tapti nemenkas iššūkis. Tikėtina, kad toks atsakymas visgi nesukels noro nieko ne...
-
Audinių likučiai siuvėjos rankose virsta spalvingomis suknelėmis2
„Princesė ant žirnio“? Gal „Princesė ir varlius“ ar princesė iš „Ilgo plauko istorijos“? Nesvarbu, iš kurios pasakos jūsų mažoji princesė – suknelių iš audinių likučių kūrėja Jurgita ...
-
Šaltuoju metų laiku – ypatingas dėmesys aprangai
Tradicinė žiema Lietuvoje pasižymi gana šaltais ir drėgnais orais, nors dėl klimato kaitos pastaraisiais dešimtmečiais pastebima reikšmingų pokyčių. Ne kiekvienais metais žiemą tenka pajusti tikrą dviženklę minusinę temperat...
-
Lūpų dažų spalva po 40 metų: atspalviai, kurių geriau nenaudoti
Jokiu būdu nenaudokite šių lūpų dažų atspalvių, jei nenorite atrodyti kaip sena moteris. ...
-
Kalėdinis megztinis – ne tik šventiškas, bet ir tvarus
Linksmi kalėdiniai megztiniai savo populiarumo nepraranda ir šiemet. Vis dėlto jie kritikuojami dėl savo trumpalaikiškumo, nes iškart po švenčių tampa nebeaktualūs. Kokiu megztiniu pasipuošti, kad jis ne tik kurtų &sca...