Kauno medicinos universiteto klinikos ne tik turėjo visas galimybes nustatyti pandeminį gripą savo pacientui, bet ir privalėjo tai padaryti. Nepadarė dėl nepakankamo atsargumo, rūpestingumo ir atidumo.

Atmetė kaip nepagrįstą

Toks Kauno medicinos universiteto klinikoms nepalankus Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas priimtas praėjus pusmečiui po to, kai praėjusių metų lapkričio 17-ąją šioje ligoninėje mirė trylikametis Rokas Strioga. Mirė nuo pandeminio gripo, buvo gydytas nuo plaučių uždegimo.

Medikai tvirtina, kad abi ligos gydomos vienodai.

"Visa kaltė, anot auditorių, yra ta, kad gydytojai gydė plaučių uždegimą, o vėliau sepsinį šoką ir negalvojo apie pandeminį gripą. O ką toks galvojimas keistų? Nieko. Gydymas būtų buvęs toks pats", - Valstybinės medicininio audito inspekcijos išvadas dėl R.Striogos gydymo ir mirties kritikavo Kauno medicinos universiteto Vaikų ligų klinikos vadovas docentas Rimantas Kėvalas.

Kauno medicinos universiteto klinikos Valstybinės medicininio audito inspekcijos išvadas apskundė. Teismas priėmė sprendimą ne medikų naudai ir skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Medikams labai apmaudu

Kas gali būti baisiau už staigią sveiko, guvaus, gabaus vaiko mirtį? Rokas sirgo tik savaitę palyginti paprastomis ligomis, nuo kurių šiandieninė medicina turi daugybę vaistų. Ar tikrai nebuvo įmanoma išgelbėti jo gyvybę net ir nustačius teisingą diagnozę?

"Atsakingi ar mažiau atsakingi vyrai ir moterys olimpinės ramybės veidais dar visai neseniai mums aiškino, kad pandeminis gripas nėra pavojingas, sergama nesunkiai, tik svarbu stiprinti imunitetą ir nekelti panikos, nes taip pasitarnausime farmacininkų klanui. Vienas garsus profesorius, užimantis labai atsakingas pareigas, ramiu veidu pasakojo, koks tai nepavojingas gripas, todėl elgtis reikėtų ramiai, panašiai kaip sergant sloga", - po berniuko mirties ir apgailestavo, ir piktinosi docentas R.Kėvalas.

Medikams buvo apmaudu, nes jie labai greitai įsitikino, kad pandeminis gripas tikrai skyrėsi nuo sezoninio savo sunkumu, greitomis komplikacijomis.

"Šio viruso plitimas, skirtingai nuo sezoninio, gali būti žaibinis su nepakankamu imuniniu atsaku net ir iš karto skiriant antivirusinius vaistus", - tuomet, pandeminiam gripui pasiglemžus pirmąją auką, kalbėjo R.Kėvalas.

Buvo pasirengta vasarą

Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėjęs Kauno medicinos universiteto klinikų skundą dėl Valstybinės medicininio audito inspekcijos išvadų, nustatė daugiau, nei tikėjosi patys medikai ir mirusio berniuko tėvai.

"Auditas atliktas ne mūsų, o sveikatos apsaugos ministro iniciatyva, nes tuo metu buvome ištikti šoko dėl netekties ir apie auditą ar panašius dalykus dar negalvojome", - sunkius išgyvenimus, kurie ir dabar neslopsta, prisimena mirusio berniuko tėtis Rimantas Strioga.

Kauno medicinos universiteto klinikų medikai, prašydami panaikinti Valstybinės medicininio audito inspekcijos sprendimą, teisinosi remęsi sveikatos apsaugos ministro įsakymu dar vasarą patvirtinta naujojo gripo diagnostikos, gydymo ir profilaktikos metodika.

Pagal tą metodiką susirgimas klasifikuojamas kaip įtariamas naujojo gripo viruso A(HINI) sukeltas gripas tuo atveju, kai ligonis atitinka klinikinius ir epidemiologinius kriterijus. Jie metodikoje yra nurodyti, taip pat pabrėžta, kad įtariant pandeminį gripą turi būti bent vienas išvardytų trijų epidemiologinių kriterijų per 7 dienas po pirmųjų simptomų atsiradimo.

Gripo net neįtarė

Kauno medicinos universiteto klinikų skunde buvo tvirtinama, kad pacientui R.Striogai atvykus į Klinikas pandeminiam gripui diagnozuoti ir gydyti skirtoje metodikoje nurodytų epidemiologinių kriterijų nebuvo.

Gydytojos Genovaitė Ryselienė ir Birutė Pundzienė diagnozavo bronchopneumoniją. Metodikoje nurodyti pandeminio gripo klinikiniai kriterijai gali būti būdingi ir kitiems susirgimams, teisinosi Klinikos.

R.Strioga į Klinikų Skubios pagalbos skyrių buvo atvežtas skubos tvarka su Girionių ambulatorijos siuntimu. Siuntimo diagnozė - įtariama ūmi bronchopneumonija, kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, intoksikacija. Berniukas duso, kosėjo. Kūno temperatūra buvo daugiau kaip 39 °C, arterinis kraujospūdis nukritęs. Plaučiuose buvo girdimi įvairūs birzgiantys karkalai.

Vaistus pirko tėvai

"Taigi, pacientą greitosios pagalbos automobiliu atvežus į Klinikas, jau buvo nustatyti keli klinikiniai požymiai įtarti pandeminį gripą, tačiau jie nebuvo atitinkamai įvertinti", - rašoma teismo sprendime.

Neįtarus R.Striogai pandeminio gripo, nebuvo atlikti visi nustatyti tyrimai ir skirtas atitinkamas gydymas. Antivirusiniai vaistai "Tamiflu" buvo paskirti tik po dviejų parų, paciento tėvams patiems šį vaistą įsigijus. Pagal metodinius nurodymus gydymas antivirusiniais vaistais turėjo būti pradėtas ne vėliau kaip per dvi paras nuo ligos pradžios.

"Per pandemijas dažniausia komplikacija yra gripinė virusinė pneumonija, bet per epidemijas ji pasitaiko retai. Gripinė pneumonija prasideda 2-5 ligos dieną. Būdingas kvėpavimo nepakankamumas: dusulys, cianozė. Visi šie simptomai ir komplikacijos pacientui buvo nustatyti Klinikose, tačiau nebuvo įvertinti", - konstatuojama teismo sprendime.

Klinikų pasiteisinimas, kad "tuo metu nė viename Lietuvos miestų dar nebuvo paskelbta gripo epidemija", skamba įžūliai. Pirmieji ligoniai nuo šios ligos mirė Meksikoje dar pavasarį. Lapkričio pradžioje buvo skelbiama, kad Europoje susirgo 60 tūkst. gyventojų ir 325 iš jų mirė. Pasaulyje tuo metu buvo užregistruota 440 tūkst. pandeminio gripo atvejų, iš jų daugiau kaip 6 tūkst. mirties atvejų.

Visi trys kriterijai

Lietuvoje iki lapkričio 9 d. laboratoriškai buvo patvirtinti 76 susirgimai naujuoju gripu A(H1N1). Didžiausias sergamumo rodiklis buvo Kaune, lapkričio pradžioje šia liga jau sirgo 7 miesto gyventojai.

"Pacientas R.Strioga buvo teritorijoje, kurioje buvo registruotos naujojo gripo A(H1N1) infekcijos, ir apie tai Klinikoms buvo žinoma - atvejis visiškai atitiko metodikos epidemiologinį kriterijų", - rašoma teismo sprendime.

Su Roku į Klinikas buvo atvežta ir hospitalizuota jo sesuo Augustė Striogaitė, kurią priėmė, apžiūrėjo ir gydė tie patys Klinikų medikai bei kurios ligos simptomai ir jų eiga buvo tokie patys arba labai panašūs kaip ir brolio. Apie tai, kad šeimoje serga keli asmenys, buvo pažymėta gydytojos G.Ryselienės įraše. Šeimos gydytoja J.Tamulaitienė tik atvykusi į namus pas sergančius Striogas įvertino, kad panašiai jautėsi ir sirgo du vaikai ir tėtis, ir diagnozavo Rokui gripo komplikaciją.

"Ši aplinkybė įrodo, kad buvo akivaizdus ir trečiasis epidemiologinis kriterijus, nustatyti teisingą diagnozę visiškai pakako tiek klinikinių, tiek ir epidemiologinių kriterijų. Klinikos ne tik turėjo visas sąlygas ir galimybes nustatyti epidemiologinius kriterijus, bet ir privalėjo tai padaryti, tačiau nepadarė dėl nepakankamo atsargumo, rūpestingumo ir atidumo", - rašoma teismo sprendime.

Gydytojai nemoka atsiprašyti

Naujojo gripo epidemija atskiruose Lietuvos miestuose buvo paskelbta vos po kelių dienų, kai mirė R.Strioga. Kaune ji buvo paskelbta lapkričio 19 d.

Ir vis dėlto ar buvo galima išgelbėti trylikamečio berniuko gyvybę?

"Negalima teigti, kad anksčiau pradėtas gydymas būtų galėjęs pakreipti ligos eigą. Pažymėtina, kad aplinkybės, ar gydymo nuo gripo A(H1N1) paskyrimas būtų galėjęs pakeisti ligos baigtį, Valstybinės medicininio audito inspekcijos atlikto tyrimo metu nebuvo tiriamos. Skundžiamu sprendimu konstatuotas tik diagnostikos pažeidimas", - rašoma teismo sprendime.

Valstybinės medicininio audito inspekcijos direktorė Ramunė Navickienė, nekomentuojanti šios istorijos, viename susitikime yra pabrėžusi, kad medikai apskritai nemoka viešai pripažinti savo klaidų ir atsiprašyti paciento. Mirusio berniuko tėvams išsakyti medikų užuojautos žodžiai jų skausmo negydo. Tėvai kovoja už kitų ligonių teises į nuoširdų atsakingą gydymą. Už tai, kad gydytojai visada ir visiems ligoniams padarytų viską, kas įmanoma.