Tikriausiai retas iš mūsų žino, kas gi ta meteopriklausomybė. Visgi daugelis kintant oro sąlygoms pastebi tokį reiškinį: šviečiant saulei norisi šypsotis kiekvienam gatvėje sutiktam praeviui, o lietui lyjant – tūnoti namuose. Būtent tokie nuotaikų ir fizinės savijautos svyravimai ir yra vadinami meteopriklausomybe, o tokie žmonės – meteojautriais.

Priklausomybė nuo oro – natūralus procesas

Tokia sąvoka, pasirodo, tikrai egzistuoja ir yra plačiai vartojama mokslininkų ir psichologų aplinkoje. Pasak jų, nereikėtų jos vertinti skeptiškai kaip kitų priklausomybės rūšių (pvz. priklausomybė nuo alkoholio, raminamųjų ir t.t.). Štai psichologas Marius Daugelavičius pasakoja, kad meteopriklausomybę galima vadinti tiesiog natūraliu procesu.

Šis procesas tampa vis labiau aktualiu, vertinant klimato kaitos procesus, kai staigūs orų pasikeitimai tampa kasdienybe.

„Žmogus gyvena su gamta, reaguoja į pasikeitusias oro sąlygas. Šiuolaikinė civilizacija izoliuoja mus nuo gamtos ritmo, būtent tai ir gali išaukti savijautos pokyčius tam tikru metų ar sezono laiku“, - teigia M. Daugelavičius.

Reikia gyventi pagal gamtos ritmą

Pasak psichologo, gamta žiemą ilsisi, vasarą – suaktyvėja. Būtent taip turėtų gyventi ir žmogus. Neverta stebėtis, kodėl žiemą nieko nebesinori, subjūra nuotaika, pradeda didėti svoris. Tokiu metu reiktų prisitaikyti prie gamtos sąlygų, pabūti su savimi, padaryti trumpą pauzę nuo aktyvaus gyvenimo ritmo. Pastebima, kad pasikeitusias oro sąlygas greičiau pajaučia ir sunkiau pergyvena didmiesčiuose įsikūrę žmonės, kurie dirba protinį darbą, neturi galimybių ilsėtis gryname ore.

„Jei žmogus negali susitaikyti su sulėtujusiu gamtos rimtu, jis gali save palepinti specialiomis procedūromis kaip saulės ar šviesos terapija, kuri sumažintų nuotaikų kaitą. Galbūt net išvykti pailsėti į šiltus kraštus“, - sako psichologas.

Priklausomybės etapai

Priklausomybė nuo orų yra skirstoma į tris etapus, nuo silpniausio iki stipriausio: meteojautrumas (jaučiamas suirzimas, nuotaikų kaita), meteopatija (nuotaikos ir fizinės būklės suprastėjimas), meteopriklausomybė (depresija, kurią iššaukia kintantys orai). Pastaroji vartojama ir bendrąja prasme, kalbant apie nuotaikų ir savijautos pakitimus dėl besikeičiančių oro sąlygų.

Jei meteopriklausomybė pasireiškia ne tik nuotaikos svyravimais, bet ir svorio mažėjimu, apetito praradimu, virškinimo sistemos sutrikimu, reikėtų rimtai susirūpinti – galbūt tai jau liga, kurią vertėtų gydyti specialiais medikamentais.