- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Erdvu: Lakštingalų slėnis, 2,9 ha plotą užimanti stovyklavietė ant Akmenos upės kranto, – puiki vieta poilsiui.
-
Smagu: Beždžionių pliaže prie Šyšos netrūksta veiklų nei suaugusiesiems, nei vaikams.
-
Iš arčiau: gyvūnai „Žvėrinčiuje“ gyvena natūralioje aplinkoje.
-
Iškeisk miestą į mišką: kokius autentiškus objektus aplankyti Žemaitijoje?
-
Išbandymas: Tyrų pasivaikščiojimo takas skirtas ekstremalesnių pojūčių mėgėjams.
-
Iškeisk miestą į mišką: kokius autentiškus objektus aplankyti Žemaitijoje?
-
Iškeisk miestą į mišką: kokius autentiškus objektus aplankyti Žemaitijoje?
-
Iškeisk miestą į mišką: kokius autentiškus objektus aplankyti Žemaitijoje?
-
Iškeisk miestą į mišką: kokius autentiškus objektus aplankyti Žemaitijoje?
-
Atgaiva: pasivaikščiojus Šilinės pažintiniu taku, atsikvėpti smagu Miškininko pastogėje.
-
Vaizdai: Luokavos piliakalnis lankytojus pasitinka kviesdamas užlipti ir pasidžiaugti gražiu aplink besidriekiančiu pušynu.
-
Iškeisk miestą į mišką: kokius autentiškus objektus aplankyti Žemaitijoje?
-
Įspūdingas: Germanto ir Ilgio ežerus jungia beveik 12 km takas.
-
Iškeisk miestą į mišką: kokius autentiškus objektus aplankyti Žemaitijoje?
-
Rekordininkė: 19 m aukščio Kintų tuja yra didžiausia Lietuvoje ir, manoma, antra pagal dydį Europoje.
-
Iškeisk miestą į mišką: kokius autentiškus objektus aplankyti Žemaitijoje?
Žemaitijos regionas ypatingas savo autentiška kultūra, istorija ir kraštovaizdžiu. Miškininkai kviečia visus, keliaujančius į pajūrį ar bėgančius nuo miesto šurmulio, atrasti unikalių, miškininkų prižiūrimų ir puoselėjamų Žemaitijos lankytinų objektų.
Piliakalnių žavesys
Valstybinės miškų urėdijos (VMU) Mažeikių regioniniame padalinyje miškininkai rekomenduoja aplankyti Žalgirio poilsiavietę. Ji įrengta šalia Plinkšių gyvenvietės, Plinkšių biosferos poligono teritorijoje.
Čia gyvena įvairūs retieji paukščiai: gulbės giesmininkės, vapsvaėdžiai, mažieji ereliai rėksniai ir dar daugelis kitų. Miškai, supantys poilsiavietę, priskirti II miškų grupei ir patenka į Plinkšių kraštovaizdžio draustinį, todėl poilsiaudmi šioje vietovėje mėgausitės išskirtiniais gamtos dovanojamais vaizdais ir paukščių balsais.
Akmenės r. sav. teritorijoje, pačiame miško viduryje, stūkso Luokavos piliakalnis. Jis lankytojus pasitinka kviesdamas užlipti takais į viršų ir pasidžiaugti gražiu aplink besidriekiančiu pušynu. Prie piliakalnio rasite suoliukų ir pavėsinę ramiam poilsiui miške.
Natūraliomis sąlygomis
Keliaudami Telšiuose, užsukite į VMU Telšių regioninio padalinio Ubiškės girininkijos „Žvėrinčių“. Jame galite praleisti ištisą dieną dairydamiesi į danielius, muflonus, elnius, stumbrus, lūšis ir čia gyvenančius didžiuosius apuokus, taip pat susipažinsite su tarpane ir žemaituke.
Atgaiva: pasivaikščiojus Šilinės pažintiniu taku, atsikvėpti smagu Miškininko pastogėje. Valstybinės miškų urėdijos nuotr.
Gyvūnai „Žvėrinčiuje“ gyvena natūralioje aplinkoje – milžiniški aptvarai išsidėstę net 70 ha plote. Karštą vasaros dieną žvėrys ieško pavėsio, slepiasi tankmėje, tačiau čia turėsite išskirtinę galimybę pamatyti, kaip gyvūnai elgiasi gyvendami natūraliomis gamtos sąlygomis.
Tęsti pažintį su Žemaitijos gamta ir atrasti ežeringąją jos pusę galima aplankius Germanto kraštovaizdžio draustinio pažintinių takų kompleksą. Čia pėsčiųjų ir dviračių takai, vingiuodami pro miškus, jungia Germanto ir Ilgio ežerus – bendras takų atstumas siekia maždaug 12 km.
Šalia Germanto ežero galima keliauti netgi basomis – čia įrengtas ir basakojų takas. Nesvarbu, kaip keliausite šiuo pažintinių takų kompleksu, jūsų laukia įstabi Germanto kraštovaizdžio draustinio gamta.
Ąžuolų paunksnėje
Užsukusiems į Kuršėnus, VMU Kuršėnų regioninio padalinio miškininkai rekomenduoja aplankyti šalia Agailių bažnytėlės miškininkų įrengtą poilsiavietę. Poilsiavietė įrengta piligrimų pamėgtoje vietoje prie bažnytėlės, šventojo šaltinio ir baudžiauninkų kapinaičių, žinomų nuo 1863 m. sukilimo laikų. Pamaldos bažnytėlėje vyksta du kartus per metus – per Šeštines ir pirmąjį rugsėjo sekmadienį.
Vaizdai: Luokavos piliakalnis lankytojus pasitinka kviesdamas užlipti ir pasidžiaugti gražiu aplink besidriekiančiu pušynu. Valstybinės miškų urėdijos nuotr.
Aplankę poilsiavietę prie bažnytėlės, nukeliaukite pasigrožėti Gulbinų girininkijos Daugėlių miško parku su Valstybės saugomais įspūdingais Daugėlių ąžuolais. Šioje vietoje vyksta Dainų šventės, teritorija didelė, todėl galėsite pasivaikščioti, pasigėrėti ąžuolais ir prisėsti atsikvėpti.
Jeigu keliausite pro Raseinius, nepraleiskite VMU Raseinių regioninio padalinio Jūkainių pažintinio tako. Miškininkai šį taką atnaujino 2020–2021 m. Take rasite poilsiavietę su gausia rekreacine įranga prie nedidelio tvenkinio. Šiuos objektus lengvai rasite Viduklėje pasukę į Šienlaukio gatvę ir ja pavažiavę ar paėjėję į šiaurės rytus iki Jūkainių miško.
Mėgstantiems vaikščioti
Keliaujantiems su šeima puikiai tiks Gauštvinio stovyklavietė, įsikūrusi prie Gauštvinio ežero. Tai didelė stovyklavietė miško apsuptyje. Stovyklavietėje gausu rekreacinės įrangos, pavėsinių, kurios pastatytos atokiau viena nuo kitos, yra vaikų žaidimų aikštelė, galima patogiai pastatyti automobilius, todėl ši vieta itin tinkama ramiam poilsiui su šeimos nariais ar draugų kompanija.
Norintiems laiką praleisti aktyviai – pasportuoti ar pasivažinėti dviračiais – miškininkai siūlo apsilankyti Tauragėje. Čia miško keliukais eina net kelios VMU Tauragės regioninio padalinio ir Oko miško dviračių trasos, kurių bendras ilgis siekia 15,6 km. Trasose įrengta vietų, kuriose galite stabtelėti pailsėti ar pasitreniruoti.
Išbandymas: Tyrų pasivaikščiojimo takas skirtas ekstremalesnių pojūčių mėgėjams. Valstybinės miškų urėdijos nuotr.
Pasivaikščioti miškininkai kviečia į Šilinės pažintinį taką, kuris prasideda prie pat Šilinės girininkijos. Ten esanti jauki poilsiavietė vadinama Miškininko pastoge. Visas natūralaus grunto tako ilgis siekia 12,4 km, o kryptys, kuriomis reikia žygiuoti, sužymėtos ant medžių. Eidami taku išvysite aukštapelkę, kuria prasideda Meižio upelis, ir pasieksite Meižio tvenkinio poilsiavietę, Juodežerio prieglobstį, ir ratu grįšite į Miškininko pastogę.
Patogus poilsis
Jeigu po aktyviai praleisto laiko jums patiko Tauragėje, likite stovyklauti. Tai padaryti galite Lakštingalų slėnyje – itin erdvioje, 2,9 ha plotą užimančioje stovyklavietėje ant Akmenos upės kranto. Lakštingalų slėnis – puiki vieta stovyklauti. Įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, yra pavėsinių, suolų, laužaviečių, higienos erdvių, tvenkinių ir žaidimų aikštelė.
Iš arčiau: gyvūnai „Žvėrinčiuje“ gyvena natūralioje aplinkoje – milžiniški aptvarai išsidėstę net 70 ha plote. Valstybinės miškų urėdijos nuotr.
VMU Jurbarko regioninio padalinio miškininkai lankomiausiomis ir gražiausiomis įvardija Padvario ir Naumalūnio poilsiavietes. Padvario poilsiavietė įsikūrusi Pašvenčio girininkijoje, buvusio Padvario dvaro teritorijoje. Šioje erdvioje poilsiavietėje itin mėgsta lankytis tiek vietiniai gyventojai, tiek miesto svečiai. Čia girininkijos lankytojams įrengta pavėsinė, laužavietė, suoliukai, taip pat ši vieta puikiai tinka maudynėms.
Važiuojant kiek toliau link Šilutės, miškininkai kviečia aplankyti ir Naumalūnio poilsiavietę. Šioje vietoje iki 1945 m. yra buvęs didelis vandens malūnas prie gražios užtvankos su didele malūnininko sodyba. Dabar čia įrengta jauki poilsiavietė, kurią tikrai verta aplankyti.
Rekordininkė: 19 m aukščio Kintų tuja yra didžiausia Lietuvoje ir, manoma, antra pagal dydį Europoje. Valstybinės miškų urėdijos nuotr.
Žmogaus ir gamtos kūriniai
Tyrinėdami Žemaitijos gamtą atsidūrėte VMU Šilutės regioniniame padalinyje. Būtinai aplankykite egzotišku vardu pavadintą Beždžionių pliažą.
Poilsiavietė įrengta pamiškėje prie Šyšos. Gausiai lankomame pliaže įrengta beveik 800 m sporto trasa su įvairiais, iš medienos pagamintais treniruokliais ir skulptūromis, smėlio aikštelė tinklinio mėgėjams, laužaviečių, Šyšos paplūdimys, pastatyta pavėsinių, persirengimo kabina.
Įspūdingas: Germanto ir Ilgio ežerus jungia beveik 12 km takas. Valstybinės miškų urėdijos nuotr.
Lankydamiesi Kintuose, nepraleiskite unikalaus Šilutės krašto gamtos kūrinio. Tai didžioji Kintų tuja. Iki jos, per mišką, iš Kintų miestelio veda 600 m ilgio Kintų girininkijos takas. Ši tuja yra didžiausia Lietuvoje ir, manoma, antra pagal dydį Europoje. Jos aukštis šiuo metu siekia apie 19 m.
Tikslių duomenų, kas ir kada pasodino Kintuose šią įspūdingą tują, nėra, tačiau visus lankytojus domina šios galiūnės amžius. Miškininkų nuomone, tuja buvo pasodinta pastačius girininkijos pastatą, kuriam dabar yra apie 117 metų.
Aštresniems pojūčiams
Atvykę į pajūrį rasite daugybę VMU Kretingos regioninio padalinio miškininkų įrengtų poilsiaviečių ir stovyklaviečių, kuriose galėsite pailsėti, iškylauti ar apsistoti nakvynei visai šalia jūros.
Norėdami artimiau susipažinti su šio krašto senųjų miškų turtais, pakeliaukite Tyrų pasivaikščiojimo taku, kuris driekiasi sename Tyrų miške. Eidami šiuo taku pamatysite tris ekosistemas – mišką, aukštapelkę ir užmirkusias pamario pievas, kuriose peri retų rūšių paukščiai. Take sužinosite, kodėl šernai mėgsta pasivartyti skruzdėlyne, kodėl pušys pelkėje užauga žemesnės, kas kartu su barzdotais kaukais gyvena medžių kelmuose ir kitų įdomių faktų.
Smagu: Beždžionių pliaže prie Šyšos netrūksta veiklų nei suaugusiesiems, nei vaikams. Valstybinės miškų urėdijos nuotr.
Takas nėra žiedinis, tad pamario pievose pasiekę jo pabaigą – apžvalgos bokštelį, kur atsiveria Kuršių marių ir Kuršių nerijos vaizdai, taku turėsite grįžti atgal.
Nusprendusiems keliauti šiuo natūraliu miško taku miškininkai primena – būtinai pasirūpinkite tinkama avalyne, apranga ir nepamirškite turėti gertuvės atsigaivinti, kadangi šis takas yra skirtas ekstremalesnių pojūčių mėgėjams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šunų parodoje – visų veislių gražuoliai
Šį savaitgalį Akademijos miestelyje, Kauno rajone vyksta visų veislių šunų paroda. ...
-
Mokslininkai įspėja, kad dar ne pabaiga: gamtos kataklizmų tik daugės5
Šie metai, 2024-ieji, gali tapti rekordiniai – karščiausi per visą stebėjimų istoriją. Europos Sąjungos klimato stebėsenos tarnyba įspėja: tikėtina, tai dar ne pabaiga. Daugės ir gamtos kataklizmų. ...
-
Jūrinis erelis – vienas įspūdingiausių plėšriųjų paukščių
Jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla) yra vienas didžiausių Eurazijos vidutinių ir šiaurinių platumų dieninių plėšriųjų paukščių. Kūno ilgis – 69–92 cm, patinų kūno masė – apie 4 100 g, patelių – 5 ...
-
Į Klaipėdos gatves atklydo briedis3
Rudeninis gamtos šauksmas vėl atvijo miškų galiūną briedį į Klaipėdą. Antradienį ryte suaugęs gyvūnas blaškosi ties judriomis Minijos ir Nemuno gatvėmis. ...
-
Lietuvos zoologijos sodo gyvūnams – nauji „žaislai“
Dažniausiai išgirdus žodį žaislai, pagalvojame apie vaikus. Visgi tam tikros užimtumo priemonės yra reikalingos ir gyvūnams. Spalio pabaigoje į Lietuvos zoologijos sodą iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Australijos atkeliavo specialiai...
-
Biologinės įvairovės išsaugojimui Lietuva iki 2030-ųjų ketina skirti 90 mln. eurų6
Saugomų teritorijų Lietuvoje plėtimui, augalijos ir gyvūnijos būklės gerinimui Lietuva iki 2030 metų planuoja skirti 90 mln. eurų, ketvirtadienį pranešė Aplinkos ministerija. ...
-
Neįtikėtinas rekordas: sugauta beveik pusę tonos svėrusi žuvis3
Norvegijoje pasiektas neįtikėtinas rekordas – jūroje su meškere ištraukta beveik pusę tonos svėrusi žuvis. ...
-
Potvyniai Čekijoje ir Lenkijoje – signalas Lietuvai: prakalbo apie grėsmių žemėlapius26
Keičiantis klimatui meteorologai prognozuoja, kad potvyniai Lietuvoje dažnės. Kur potvynių rizika didžiausia ir kaip apsaugoti save ir turtą? ...
-
Pasislėpęs lankytojos drabužiuose iš zoologijos sodo paspruko šikšnosparnis3
Vokietijos pietvakariuose įsikūrusio Karlsrūhės zoologijos sodo šikšnosparnių oloje apsilankiusi moteris kartu su savimi namo pati to nežinodama parsinešė ir šikšnosparnį. ...
-
Metas prisirinkti vitaminų iš lauko: kaip tinkamai panaudoti augalus?2
Gamtos vaistinėlė šiemet kaip niekad gausi. Žolininkai šiemet džiaugiasi užderėjusiu derliumi, kuriam nepakenkė permainingi orai. Pats metas prisirinkti vitaminų iš lauko. ...