- Egidijus Bacevičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Smėlinės krevetės – vertingas Šiaurės jūros aplinkinių šalių žvejų laimikis. Prie Lietuvos krantų jų taip pat sugaunama, nors verslinė žvejyba neplėtojama.
Smėlinės krevetės – vertingas Šiaurės jūros aplinkinių šalių žvejų laimikis. Prie Lietuvos krantų jų taip pat sugaunama, nors verslinė žvejyba neplėtojama.
Lietuvos pajūryje aptinkamos smėlinės, arba Baltijos, krevetės siekia 4–5, rečiau – iki 6 cm ilgio. Stambesnių krevečių galima rasti vasaros pabaigoje, įšilus Baltijos jūros vandeniui. Šias gerai įmitusias krevetes galima virti ir valgyti.
Ne kartą tiriant priekrantės seklumų gyvūnus teko gliaudyti krevetes. Per kelis traukimus prigaudydavome jų gerą dubenį. Išmatuojame, pasveriame, o kitas negi išmesi? Užviriname vandenį su druska (galima ir jūros vandenį), sumetame į jį stambiausias krevetes. Pavirus 3–4 min., įmeti žiupsnelį susmulkintų krapų, ir patiekalas paruoštas. Smėlinių krevečių valgymas – tai kaip saulėgrąžų lukštenimas pirštais, tai puikus būdas laikui prastumti ir pokalbiui paįvairinti. Be to, jos skanios.
Vis dėlto šie smulkūs jūros gyvūnėliai, daugelyje šalių pripažinti delikatesu, mūsų kraštuose didesnio pripažinimo neįgijo. Per maži kiekiai. Smėlinės krevetės retai pakliūva į žvejų tinklus, nes yra smulkios ir išlenda pro tinklo akutes.
Būdamas Vokietijoje mačiau, kaip gaudomos smėlinės krevetės dumblo apsemiamose pakrantėse. Ten šių krevečių pagaunama daug, Vokietijos pakrantėse jos šiek tiek stambesnės. Keliavau su krevečių žūklę stebinčiais pareigūnais, tad krevečių prisivalgiau iki soties. Vis dėlto mažų gaudyti nevalia.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šunų parodoje – visų veislių gražuoliai3
Šį savaitgalį Akademijos miestelyje, Kauno rajone vyksta visų veislių šunų paroda. ...
-
Mokslininkai įspėja, kad dar ne pabaiga: gamtos kataklizmų tik daugės6
Šie metai, 2024-ieji, gali tapti rekordiniai – karščiausi per visą stebėjimų istoriją. Europos Sąjungos klimato stebėsenos tarnyba įspėja: tikėtina, tai dar ne pabaiga. Daugės ir gamtos kataklizmų. ...
-
Jūrinis erelis – vienas įspūdingiausių plėšriųjų paukščių
Jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla) yra vienas didžiausių Eurazijos vidutinių ir šiaurinių platumų dieninių plėšriųjų paukščių. Kūno ilgis – 69–92 cm, patinų kūno masė – apie 4 100 g, patelių – 5 ...
-
Į Klaipėdos gatves atklydo briedis3
Rudeninis gamtos šauksmas vėl atvijo miškų galiūną briedį į Klaipėdą. Antradienį ryte suaugęs gyvūnas blaškosi ties judriomis Minijos ir Nemuno gatvėmis. ...
-
Lietuvos zoologijos sodo gyvūnams – nauji „žaislai“
Dažniausiai išgirdus žodį žaislai, pagalvojame apie vaikus. Visgi tam tikros užimtumo priemonės yra reikalingos ir gyvūnams. Spalio pabaigoje į Lietuvos zoologijos sodą iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Australijos atkeliavo specialiai...
-
Biologinės įvairovės išsaugojimui Lietuva iki 2030-ųjų ketina skirti 90 mln. eurų6
Saugomų teritorijų Lietuvoje plėtimui, augalijos ir gyvūnijos būklės gerinimui Lietuva iki 2030 metų planuoja skirti 90 mln. eurų, ketvirtadienį pranešė Aplinkos ministerija. ...
-
Neįtikėtinas rekordas: sugauta beveik pusę tonos svėrusi žuvis3
Norvegijoje pasiektas neįtikėtinas rekordas – jūroje su meškere ištraukta beveik pusę tonos svėrusi žuvis. ...
-
Potvyniai Čekijoje ir Lenkijoje – signalas Lietuvai: prakalbo apie grėsmių žemėlapius26
Keičiantis klimatui meteorologai prognozuoja, kad potvyniai Lietuvoje dažnės. Kur potvynių rizika didžiausia ir kaip apsaugoti save ir turtą? ...
-
Pasislėpęs lankytojos drabužiuose iš zoologijos sodo paspruko šikšnosparnis3
Vokietijos pietvakariuose įsikūrusio Karlsrūhės zoologijos sodo šikšnosparnių oloje apsilankiusi moteris kartu su savimi namo pati to nežinodama parsinešė ir šikšnosparnį. ...
-
Metas prisirinkti vitaminų iš lauko: kaip tinkamai panaudoti augalus?2
Gamtos vaistinėlė šiemet kaip niekad gausi. Žolininkai šiemet džiaugiasi užderėjusiu derliumi, kuriam nepakenkė permainingi orai. Pats metas prisirinkti vitaminų iš lauko. ...