- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos rinktinė iškovojo tvenkinių upėtakių gaudymo pasaulio čempionų titulą, praneša LNK.
Plačiau apie tai papasakojo Lietuvos upėtakių sportinio gaudymo asociacijos prezidentas Kęstutis Kovalenkovas.
– Kaip jaučiatės?
– Jaučiamės puikiai, pavargę, bet nuotaikos tikrai nuostabios. Manau, kad dar nesuprantame savo pasiekimo iki galo.
– Lietuvos rinktinė jau pirmąją dieną veržėsi į nugalėtojų gretas. Ar jau buvo aišku, kad pavyks parsivežti taurę?
– Tikrai nebuvo aišku, nes mūsų sporte antrą dieną galima ne tik išlaikyti, bet ir labai susigadinti rezultatą. Taip nutiko ir latvių rinktinei. Antrą dieną vietoje to, kad pasitemptų, jie sugriuvo, o mūsų rinktinė kaip tik pridėjo jėgos. Antrą dieną labai užtikrintai laimėjome.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar buvo ir sunkumų?
– Visada būna sunkumų. Pagrindinis sunkumas – psichologija. Pas mus yra gan dinamiškas sportas, tenka daug ką keisti, reikia labai greitos reakcijos.
– Kokių dar būna faktorių, nuo kurių nebepriklauso sėkmė ir tenka laukti, ar pasiseks, ar ne? Kas gali pakišti koją?
– Turbūt ta pati psichologija, kai atsistoji su priešininku ir matai tą tiesioginę kovą. Kai matai, kad priešininkas greičiau suprato, ką reikia daryti, kartais suvoki, kad bus nebeįmanoma pasivyti. Šie dalykai yra patys svarbiausi. O visi masalai, taktinės gudrybės yra visiems prieinama. Mes tikrai skenuojame, perkame, siunčiamės dideliais kiekiais. Iš tos įrankių pusės tikrai neatsiliekame nė nuo vienų.
– O jei žuvis tą dieną nenorės kibti? Bus sau kur nors įlindusi į žoles ir nenorės niekur lįsti.
Pagrindinis sunkumas – psichologija. Pas mus yra gan dinamiškas sportas, tenka daug ką keisti, reikia labai greitos reakcijos.
– Čia ir yra mūsų darbas ją pergudrauti, kad bent jau viena žuvimi būtų daugiau už priešininką. Tam ir yra sportuojama, treniruojamasi. Pavasarį mes turime vienokį žuvies aktyvumą, rudenį – kitokį. Mūsų čempionatas ką tik pasibaigė ir mes geriausiai jaučiame mūsų tvenkinio pulsą bei mūsų žuvies elgseną. Čia galima sakyti, kad turėjome tokį pranašumą prieš priešininkus.
– Lapkričio pradžia paprastai nebūna labai maloni Lietuvoje. Ar orai per šį čempionatą padėjo, ar patrukdė?
– Mes labiau žiūrime į tokius faktorius, kaip oro slėgis. Tas labiau lemia žuvies elgseną. O visam kitam yra apranga.
– Kuo Lietuvai šis laimėjimas ypatingas?
– Tai yra oficialus pasaulio čempionatas. Lietuviai turi oficialius, auksinius medalius.
– Kokių svajonių ateičiai turi asociacija?
– Žiūrėsime. Kitais metais čempionatas bus organizuojamas Bulgarijoje. Ieškosime būdų nuvažiuoti ten ir padaryti žvalgybą prieš pasaulio čempionatą. Turime visokių komercinių varžybų. Važiuosime į Olandiją, Lenkiją.
– Kiek metų vidutiniškai reikėtų glūdinti savo sportinės žvejybos įgūdžius, kad būtų galima pasirodyti čempionate?
– Tai priklauso nuo žmogaus. Būna žvejai nuo Dievo, kurie ateina ir iš karto jaučia, ką reikia daryti. Bet dažniausiai ateina žmonės iš kitos sporto šakos. Gali būti, kad per pirmus metus papuls į rinktinę.
– Iš kokios sporto šakos galima persiorientuoti į sportinę žūklę?
– Iš bet kurios.
– Ar bus sunku išlaikyti šią taurę?
– Taip. Tie patys italai, kurie užėmė antrą vietą, Bulgarijoje bus tarp lyderių.
– Kurios šalys dažniausiai alsuoja lietuvaičiams į nugarą?
– Paprastai latviai. Pagal oficialius pasiekimus jie yra šiek tiek geresni, neskaitant šios mūsų pergalės. Dar italai yra stiprūs.
– Kiek žuvies buvo ištraukta per tas varžybas?
– Pirmą dieną buvo 1225 pagavimai. Čia kalbame apie tai, ką sportininkas sugebėjo įvesti į graibštą. O antrą dieną turėjo 2493 pagavimus. Rinktinė sugavo 268 upėtakius.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė nutarė išplėsti Širvintos kraštovaizdžio draustinį
Vyriausybė trečiadienį nutarė išplėsti Širvintos kraštovaizdžio draustinį. ...
-
Į šešis Kretingos rajono tvenkinius paleista pusantro tūkstančio žuvų
Šeši Kretingos rajono tvenkiniai pagausinti žuvų ištekliais. Iš viso į juos paleistos keturios žuvų rūšys, kurių bendras skaičius siekia kiek daugiau nei pusantro tūkstančio. ...
-
Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos ataskaitoje – nerimą keliančios išvados
Nauja Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos (IUCN) ataskaita atskleidė dramatišką migruojančių sėjikinių paukščių populiacijų mažėjimą visame pasaulyje. ...
-
Lesyklėlių sezonas prasideda: ką verta žinoti?
Atvėsus orams, nemaža dalis gyventojų atidaro lesyklėlių sezoną. Kuo pavaišinti į jas atskrendančius paukštelius ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Šunų parodoje – visų veislių gražuoliai6
Šį savaitgalį Akademijos miestelyje, Kauno rajone vyksta visų veislių šunų paroda. ...
-
Mokslininkai įspėja, kad dar ne pabaiga: gamtos kataklizmų tik daugės6
Šie metai, 2024-ieji, gali tapti rekordiniai – karščiausi per visą stebėjimų istoriją. Europos Sąjungos klimato stebėsenos tarnyba įspėja: tikėtina, tai dar ne pabaiga. Daugės ir gamtos kataklizmų. ...
-
Jūrinis erelis – vienas įspūdingiausių plėšriųjų paukščių
Jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla) yra vienas didžiausių Eurazijos vidutinių ir šiaurinių platumų dieninių plėšriųjų paukščių. Kūno ilgis – 69–92 cm, patinų kūno masė – apie 4 100 g, patelių – 5 ...
-
Į Klaipėdos gatves atklydo briedis3
Rudeninis gamtos šauksmas vėl atvijo miškų galiūną briedį į Klaipėdą. Antradienį ryte suaugęs gyvūnas blaškosi ties judriomis Minijos ir Nemuno gatvėmis. ...
-
Lietuvos zoologijos sodo gyvūnams – nauji „žaislai“
Dažniausiai išgirdus žodį žaislai, pagalvojame apie vaikus. Visgi tam tikros užimtumo priemonės yra reikalingos ir gyvūnams. Spalio pabaigoje į Lietuvos zoologijos sodą iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Australijos atkeliavo specialiai...
-
Biologinės įvairovės išsaugojimui Lietuva iki 2030-ųjų ketina skirti 90 mln. eurų6
Saugomų teritorijų Lietuvoje plėtimui, augalijos ir gyvūnijos būklės gerinimui Lietuva iki 2030 metų planuoja skirti 90 mln. eurų, ketvirtadienį pranešė Aplinkos ministerija. ...