- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilniuje vyko tarptautinė konferencija, kurioje daugiau nei 60 žymiausių meldinės nendrinukės mokslininkų, specialistų, aplinkosaugininkų diskutavo apie šio nykstančio paukščio būklę ir apsaugos perspektyvas. Meldinė nendrinukė taip pat sulaukė plačiosios visuomenės dėmesio neformaliose „Caf← Scientific“ diskusijose Vilniuje ir Šilutėje.
Konferencijoje ekspertai ir specialistai iš 12 šalių dalinosi meldinės nendrinukės apsaugos, mokslinių tyrimų, buveinių tvarkymo patirtimi ir pasiekimais.
„Meldinė nendrinukė - išskirtinai europinė paukščių rūšis. Jei Europoje jos neliks, ji išnyks visame pasaulyje“, - dėstė vienas garsiausių meldinės nendrinukės mokslininkų Alexanderas Kozulinas.
„Taip pat reikia prisiminti, kad rūšys nyksta ne po vieną", - sakė Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas. Pasak mokslininkų, meldinės nendrinukės gyvenamoji aplinka yra labai specifinė - ji gyvena tik labai didelėse žemapelkėse ar užliejamose pievose, kur yra ypatinga augalijos sudėtis, didelė gamtinė įvairovė, turtinga vabzdžiais. Todėl rūpindamiesi meldine nendrinuke, pirmiausia saugome šią unikalią ekosistemą, kuri yra namai ir kitiems retiems paukščiams (tokiems kaip stulgys, griežlė, švygžda) ir augalams (pajūrinė neritžolė, gegužraibis - kitaip vadinamas orchidėja).
Šiuo metu meldinės nendrinukės peri tik 4 pasaulio šalyse - Lietuvoje, Lenkijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje. Jų skaičius sparčiai mažėja visame pasaulyje.
Konferencijos metu mokslininkai vardino jos nykimo priežastis. Pagrindinė priežastis visame pasaulyje - prarandamos unikalios meldinės nendrinukės buveinės. Tai nutinka, kai žemapelkėse nustojama ūkininkauti ir jos pradeda užaugti nendrėmis, krūmynais, arba atvirkščiai - užliejamose pievose ūkininkaujama per daug intensyviai ir sunaikinami lizdai su jaunikliais. Afrikoje, meldinės nendrinukės žiemojimo vietose, žemapelkes keičia ryžių, cukranendrių laukai. Apie šį paukštį, jo nykimą lieka nemažai paslapčių: mokslininkai vis dar negali paaiškinti staigaus meldinių nendrinukių išnykimo Vengrijoje, o vietovės, kuriose žiemoja apie 70% pasaulinės šių paukščių populiacijos, dar nėra žinomos.
Nepaisant to, vilties išsaugoti meldinę nendrinukę mokslininkai nepraranda. Lenkijos paukščių apsaugos draugija sėkmingai atkūrė tūkstančius hektarų vertingų žemapelkių, kuriuose jau keli metai meldinių nendrinukių populiacija išlieka stabili. Tikėtina, kad Lietuvoje šio paukščio populiacija nėra savarankiška ir jos gyvybingumas labai priklauso nuo situacijos kitose šalyse. Visgi šiuo metu atkuriami keli šimtai hektarų vertingų žemapelkių buveinių jau suteikia ženkliai geresnes sąlygas meldinei nendrinukei išgyventi. Tarptautinės meldinės nendrinukės darbo grupės ekspertai sutarė, jog vykdant buveinių atkūrimo darbus Lietuvoje, verta numatyti ir kitas lygiagrečiai taikomas apsaugos priemones, pavyzdžiui - vadinamąją paukščių translokaciją. Taikant šį metodą, jauni paukščiai iš gyvybingų populiacijų gretimose šalyse būtų perkeliami į atkurtas buveines Lietuvoje (pvz. į Žuvinto biosferos rezervato žemapelkes). Apsipratę naujose buveinėse, kitais metais paukščiai ten grįžtų. Norint šias priemones taikyti, dar reikia atlikti nemažai parengiamųjų darbų. Tai padaryti kartu pažadėjo tarptautinė meldinės nendrinukės darbo grupė, Baltijos aplinkos forumas bei Žuvinto biosferos rezervato direkcija.
Diskusijos virė ne tik specialistų rate. Lapkričio 14 d. 19 val. kavinėje „SoulBox“ susirinko gausus būrys gamtosauga besirūpinusių vilniečių. Neformalioje aplinkoje mokslininkai dalinosi asmeninėmis istorijomis apie tai, kaip „užsikrėtė meile meldinei nendrinukei“. Buvo išsakyta daugybė argumentų, kodėl svarbu išsaugoti meldines nendrinukes. Pasak mokslininkų, saugant šią rūšį, siekiama išlaikyti žemapelkes ar atkurti ankščiau buvusius jų plotus. Tokios buveinės „sugeria" didelį kiekį šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
„Televizorių ekranuose žiūrėdami į simpatiškas pandas, Afrikos dramblius ar mėlynąjį banginį, mes paprastai esame linkę palaikyti šių, pasaulyje nykstančių, rūšių išsaugojimą, nors daugelis mūsų gamtoje jų niekada nesame matę ir greičiausiai nepamatysime. Tačiau dažnai pamirštame apie šį mažą, pilką paukštelį, kuris vis dar gyvena mūsų kaiminystėje, ir kurio liko net 20 kartų mažiau nei Afrikos dramblių. Šis paukštis nesulaukia mūsų dėmesio ir palaikymo vien dėl to, jog yra mažas!” - samprotavo Anglijos Karališkosios paukščių apsaugos draugijos atstovas Norbertas Schafferis.
Susirinkę vilniečiai drąsiai įsijungė į diskusiją. Renginio pabaigoje moderatorius Žymantas Morkvėnas paragino visus paprastu, bet labai naudingu veiksmu prisidėti prie meldinės nendrinukės apsaugos - elektroniniu paštu (rita.norvaisaite@bef.lt) siųsti savo nuomonę ir argumentus, kodėl meldinę nendrinukę verta saugoti. Šios mintys, skelbiamos interneto svetainėje bei leidiniuose, padės kitiems skaitytojams atrasti savus argumentus ir savus motyvus retąjį paukštį saugoti. Taip meldinės nendrinukės mylėtojų komanda didės, o galimybės jai išlikti augs. Lapkričio 15 d. „Caf← Scientific“ diskusija vyko Šilutėje, kurios apylinkėse meldinė nendrinukė peri.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Medžioklės naujovės: panaikintas tauriųjų elnių limitas, šernus leista šaudyti visus metus4
Padvigubėjus tauriųjų elnių populiacijai, aplinkos ministras Simonas Gentvilas panaikino šių gyvūnų medžioklės limitą ir pailgino jų medžioklės sezoną. ...
-
Telšių rajone aplinkosaugininkai sodybose aptiko tinklų, spąstų ir ginklų2
Tikrindami sodybas Telšių rajone, aplinkosaugininkai rado tinklų, spąstų ir ginklų, trečiadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. ...
-
Vyriausybė nutarė išplėsti Kučiuliškės ir Svencelės draustinius1
Vyriausybė trečiadienį pritarė Kučiuliškės ir Svencelės draustinių išplėtimui. ...
-
Pūvančios stirnos dvokas: kam turėtų rūpėti prie muziejaus irstanti gaišena?4
Antradienį portalo kauno.diena.lt skaitytojas kreipėsi į žurnalistus dėl negyvo gyvūno. Laiške nurodyta, kad VI forto griovyje pastebėta negyva stirna. ...
-
Jūrų liūtai elgiasi tarsi apsėsti: kalti mirtinai nuodingi dumbliai?
Lamanšo salų jūrų ir laukinės gamtos institutas pranešė, kad jau dešimt dienų kasdien plūsta pranešimai apie negaluojančius jūrų liūtus pakrantės ruože Santa Barbaros ir Venturos apygardose, į šiaurės vakarus n...
-
Vaizdo įraše – dvi dešimtys šernų ir jų mažylių: džiaugiasi širdis10
Kėdainių rajono Krakių seniūnijos Pajieslio kaimo gyventojas Edgaras Mileris šiuo metu daugiausia laiko praleidžia laukuose vairuodamas sunkiąją techniką – dabar pats derliaus nuėmimo įkarštis. Vyras turi ir pomėgį – fotog...
-
Pasivaikščiojimas galėjo baigtis mirtimi – šuo prarijo ant žemės numestas kanapes3
Sukrečiantis įvykis Anglijoje. Gyvūno savininkas įspėja kitus – jo šuo buvo paguldytas į ligoninę dėl to, kad pasivaikščiojimo metu prarijo kanapių, rašoma „Fox News“. ...
-
Kas yra magnetinės audros?7
Šiuo metu Saulė yra magnetiškai itin aktyvi ir į Žemę paleido didelį įkrautų dalelių pliūpsnį. ...
-
Gyvūnai mieste: Kaune galima išvysti ne tik erelį3
Miestas asocijuojasi su daugiaaukščiais pastatais ir asfaltu, o ne gyvūnais, bet jų čia – apstu, nors tai nelengva pastebėti. Mokslininkai teigia, kad ne išimtis ir Kaunas. ...
-
Išskirtinė operacija: sraigtasparniu gelbėjo gyvatės atakuotą šunį14
Šuo, kuriam į liežuvį įkando gyvatė, dabar sveiksta Liublianos gyvūnų klinikos intensyviosios terapijos skyriuje. ...