- Prof. Petras Stirbys, Niujorko mokslų akademijos narys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gamtos, gyvūnijos ir augmenijos saugojimas ir išsaugojimas ateities kartoms pamažu tampa ekologinio mąstymo dalimi. Visuomenė su tuo jau susitaikė ir visa tai priima kaip normatyvinį reikalavimą, su kuriuo daugiau ar mažiau skaitomasi, įsigyvenama.
Daugelis išgyvena, kai, tarkim, medžioklės metu sužeidus miško gyvūną, jo likimas tampa nenuspėjamas, jis, ko gero, ilgai kamuojasi, kol pagaliau nugaišta arba lieka suluošintas. Manytina, kad tokiais atvejais ne tik medžiotojai, bet ir daugelis kitų, sužinojusių apie tokius nutikimus, jaučiasi nekomfortiškai, o jautresni galbūt pajunta ir sąžinės priekaištų. Panašiai atsitinka ir žvejybos metu, ypač tuomet, kai reiškiamas supratimas, įsigyvenimas, geranoriškumas, humaniškumas, kai, kažkiek žuvimi pasidžiaugus, nusprendžiama ją paleisti. Tad šį kartą – apie elgesį su pagauta žuvimi, o ne su visa gyvūnija.
Sunku išimti kabliuką
Tiek mėgėjiškai, tiek sportinei žvejybai naudojami įvairūs kabliukai (vienšakiai, dvišakiai, trišakiai ir t. t.), galinėje dalyje turintys specialią užkarpėlę, kuri teikia tam tikrų garantijų, kad kabliukas patikimai įsikabins į žuvies nasrus, ryklę, na, į gyvus audinius. Betgi tokia daugiau ar mažiau patikima kabliukų konstrukcija pasunkins ir jų pašalinimą iš žuvies nasrų, visai nesvarbu, ar sugauta žuvis bus paleista, ar pasiimta maistui. Kabliukus pašalinti ne visuomet lengva, nepaisant, kad esama specialių kabliukų išėmiklių, išsegiklių, žnyplių ir pan. Šalinant didesnių matmenų ir ypač trišakius kabliukus retai apsieinama be žuvies papildomo traumavimo, o kartais netgi išdraskant žuvies ryklę, ir ne tik, ir jos likimas tampa analogiškas per medžioklę pašauto miško žvėries likimui.
Petras Stirbys / Asmeninio archyvo nuotr.
Jeigu šią aktualiją analizuotume empatiškai ir iš humaniškumo pozicijų, turėtume prisiminti, kad žuvis yra gyvas organizmas ir patiria be galo didelių skausmų, kai aštrus svetimkūnis įsikerta į audinius. Antrame etape, t. y. šalinant kabliuką, kai grubiai su žnyplėmis jis išlupamas, žuvis patiria antrą skausmo bangą. Ši procedūra sužalojimus gali padvigubinti ar net patrigubinti, jei juos lyginsime su pirminiu kabliuko įsikirtimu, o patirti sužalojimai kartais tampa nesuderinami su gyvybe. Nereikėtų pamiršti, kad, dar prieš ištraukiant žuvį į krantą, ji kankinosi mėgindama išsilaisvinti ir tam jai prireikė milžiniškų pastangų, daugybės staigių smūginio pobūdžio veiksmų, varginančių manevrų iki visiško nuovargio, išsekimo ir galutinio pralaimėjimo – pasidavimo. Tokia tad yra vandens gyvio pastangų kaina susidūrus su įnoringa sportine žvejyba, lydima grubių ir neišvengiamų laimikio sužalojimų. Suprantama, tai emocijos, tačiau apmąstymams jos galėtų būti reikšmingos. Klausimas kitas – ar esama daug humaniškumo ir satisfakcijos tame žuvies paglostymo veiksme? Ar didžią egzaltaciją (dar prieš paleidžiant žuvį į vandens telkinį) patiria tas jautrusis žvejys ir visi mes, stebintys keistą – pusinę ar luošinančią – egzekuciją? Panašaus hedonizmo vaikymasis, už kurį pagauta žuvis sumoka pernelyg didelę kainą, kelia daug klausimų ir, panašu, moralinio vertinimo. Žvelgiant iš tokių pozicijų, matyt, verta revizuoti žvejybos įpročius, neberodyti apsimestinio gailesčio pagautam, paleistam ir fiziškai nuskriaustam laimikiui.
Jei įsikabina žmogui
Kai kalbame apie žmonių patiriamas traumas, nesvarbu, lengvas ar sunkias, arba teikiant skubią pagalbą, visuomet prireikia chirurginių intervencijų. Beje, tuomet prisimename seną lotynišką sentenciją – Sedare dolorum opus divinum est, reiškiančią – skausmo malšinimas yra dieviškas darbas. Daugelis chirurgų noriai pasakoja, kaip vis dėlto nelengva kartais pašalinti svetimkūnį, t. y. žvejo kabliuką, kuris per neatsargumą įsminga į pirštą, ranką ar koją. Be vietinės nejautros (anestezijos) kabliuko pašalinti nepavyks, nepadės ir grubūs veiksmai, pasinaudojant minėtais įrankiais. Dažniausiai tenka atlikti inciziją – didesnį ar mažesnį pjūvį skalpeliu per odą ir gilesnes audinių struktūras. Priešingu atveju – elgdamiesi taip, kaip su žuvimi, – sužalojimus tik padidinsime. Taigi, matome glaudžių analogijų tarp medicininių ir veterinarinių praktikų, nė minutės nepamiršdami skausmo faktoriaus. Tokios paralelės žmogui yra suprantamos.
Netraumuokime savo malonumui
Grįžkime prie elgesio su žuvimis. Štai žiniasklaidoje skaitome rekomendaciją, kartu abejodami, ar ji palengvins sugautos žuvies likimą: „Giliai žuvies nasruose įstrigusį masalą su kabliuku išimti bus daug lengviau, jei jis bus vienšakis ir be užkarpėlės, ypač jei vadovaujiesi principu „Pagavai – paleisk“ (Delfi.lt). Praktika rodo, kad tokie barbless (angl.) – kabliukai be užkarpėlių – yra tiesiog nieko verti, kaip sakoma, gaudyk negaudęs. Ant tokios konstrukcijos žuvis užkibs nebent užsisvajojusi.
Vietoj išsakytų minčių apibendrinimo pasitelkime agitaciją. Būkime žmonės, venkime tegul ir veterinarinio fizinio skausmo, sukeliamo pramoginės žvejybos, saugokime gyvąją gamtą – be būtinumo, savo egoizmui ar malonumui, netraumuokime jos. Tegul žvejybos sportas pasitraukia iš mūsų kasdienybės, tenugrimzta istorijos gelmėse!
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Gentvilas: dėl žievėgraužio tipografo daromos žalos gali būti vykdomi sanitariniai kirtimai13
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad nors žievėgraužio tipografo populiacija yra mažesnė, negu pernai, dėl šiuo metu esančios sausros numatyta kartelė gali būti peržengta. Dėl šios priežasties, anot jo, dalyje savivaldybių ...
-
Užfiksuota pirmoji šiais metais tropinė naktis1
Užfiksuota pirmoji šiais metais tropinė naktis, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. ...
-
Asilas pasirinko kitą šeimą5
Pagaliau paaiškėjo, kur pradingo prieš penkerius metus Kalifornijoje iš Drewry šeimos pasprukęs asilas vardu Dieselis. Visai neseniai gyvūnas aptiktas laisvėje gyvenančių šiaurinių elnių bandoje. Buvę šeiminin...
-
Pievų purškimas nuo erkių: tai tas pats, kas miesto žvirblius naikinti patrankomis13
Kai retai lankomoje sodyboje ar namie po lietaus žolė pradeda dygti iki kelių, ne tik patys purškiamės nuo erkių, bet ir norime, kad mūsų laukai būtų nupurkšti. Pasirodo, dabar tokios paslaugos populiarėja. Apie tai, kiek tai veiksminga...
-
Raganų eglę žudo kenkėjai7
Turistų dažnai lankoma Raganų eglė, auganti Rambyno regioniniame parke, neatsigina kenkėjų. Specialistai ėmėsi gydymo, kad būtų prailgintas eglės gyvavimas. ...
-
Riešės kaime ugniagesiai gelbėjo tvoroje įstrigusią stirną1
Vilniaus rajone ugniagesiai gelbėjo tvoroje įstrigusią ir susižeidusią stirną. ...
-
Keis Sosnovskio barščių naikinimo strategiją11
Sosnovskio barščių problemai Lietuvoje gilėjant Valstybinių miškų urėdija ir Aplinkos ministerija teigia keičiančios jų naikinimo strategiją. ...
-
Kaip, švenčiant gamtoje, ne tik mėgautis, bet ir ją apsaugoti3
Artėja Joninės, viena laukiamiausių švenčių Lietuvoje, kai daugelis gyventojų keliauja į gamtą pasidžiaugti ilgiausia metų diena ir trumpiausia naktimi, o dažnai ir lieka nakvoti palapinėse ar sodybose. ...
-
Tikintiems žolynų galiomis per Jonines yra ką veikti
Joninių išvakarėse žolininkės iki šiol keliauja į laukus prisirinkti vaistinių žolelių. Nuo seno tikėta, kad šiuo laikotarpiu pilnatve alsuojanti augalija tampa ypatinga, tad svarbu prisirinkti tuo metu žydinčių vaistinių žol...
-
Kuršių nerijoje ereliukai turi žiedus
Birželio pradžioje Kuršių nerijoje pradėti žieduoti jūrinių erelių jaunikliai. Čia peri dvylika šių plėšriųjų paukščių porų, tačiau tik devynios jų šiemet augina jauniklius. Nors jau gana nemaži, tačiau er...