Žolių maniakė vaikams padeda atrasti sodininkystės džiaugsmus

Socialiniuose tinkluose Žolių maniake pasivadinusi Rolanda Noraitytė mano, kad šis pavadinimas jai labai tinka, mat visą laisvalaikį praleidžia darže tarp augalų – tai jos hobis, padedantis atsipalaiduoti. Nuo mažens su augalais draugaujanti mergina dabar tuo stengiasi užkrėsti kitus, sužadinti vaikų smalsumą ir atitraukti nuo žaidimų telefone.

– Iš kur tas potraukis daržininkystei? Kas jus to išmokė?

– Su gamta ryšį turiu nuo mažens. Augau ūkiškoje aplinkoje, pora hektarų pievos šalia namų, besigananti karvė, daržinėje katė, atsivedusi kačiukų vadą, ir visus prižiūrinti kiemo direktorė – aš.

Paauglystėje tėvai man skyrė nedidelį plotelį žemės, kad galėčiau kurti savo tvarką, taip, kaip man atrodė gražu ir reikalinga. Ten pradėjau sėti įvairias prieskonines žoleles, kurias naudodavome ruošdami maistą – petražolės į bulvių košę, laiškiniai svogūnai į šaltibarščius, o mėtos puikiai tiko arbatai žiemą.

Iki dabar mokausi iš savo patirties, kuri kiekvieną sezoną praturtėja, taip pat skaitau bendraminčių sodininkų patarimus internete.

– Ar jūsų profesija su tuo susijusi, ar vis dėlto tai – hobis?

– Mano profesija – informatikos inžinerijos specialistė. Ji kardinaliai skiriasi nuo mano žolelių auginimo hobio. Daug ką nustebinu, tačiau labai džiaugiuosi šia sėdimo darbo ir aktyvaus hobio pusiausvyra. Po įtemptos darbo dienos tiksliai žinau, ką veiksiu: aplankysiu savo augalus, suvalgysiu žirnio ankštį ar paragausiu prinokusios žemuogės. Pakalbėsiu su augalais, nes mūsų dėmesys tikrai turi įtakos jų augimui, žydėjimui.

Sodininkystė iš tikrųjų atpalaiduoja, tai tarsi terapija – prisipildau naujų jėgų, užsiimu kūryba, svajoju, kyla neįtikėtinų idėjų, pavyzdžiui, kurti savo tinklapį medetka.com ar edukacijas vaikams „Mažasis sodininkas“.

Pusiausvyra: „Po įtemptos darbo dienos tiksliai žinau, ką veiksiu – aplankysiu augalus“, – sako informatikos inžinerijos specialistė R. Noraitytė, be galo mėgstanti gamtą ir pati užsiimanti daržovių ir prieskoninių žolelių auginimu. R. Noraitytės asmeninio archyvo nuotr.

– Papasakokite apie savo rengiamas edukacijas vaikams. Kaip ir kodėl kilo tokia idėja?

– Man sodininkystė kelia neapsakomą džiaugsmą, ypač pirmieji pavasario daigeliai ant palangės. Stebina, kad tokia maža sėklytė turi tiek energijos išaugti į tokius gražius, derlingus augalus, kaip agurkai, pomidorai, kininiai kopūstai, įvairios pupelės.

Norėdama parodyti vaikams auginimo džiaugsmą – ypač tiems, kurie gyvena mieste ar tėveliai neturi galimybės tuo užsiimti, – sugalvojau „Mažojo sodininko rinkinį“. Šį rinkinį sudaro reikalingiausios priemonės: vazonėliai, sėklos, žemė, įrankiai. Labai džiaugiuosi, kad mano rinkinys suteikė džiaugsmo ne tik Lietuvoje augantiems vaikams, bet ir svetur išvykusiems. Tėveliai dalijosi, kad šis užsiėmimas sužadino vaikų smalsumą ir atitraukė nuo žaidimų telefone.

Šią edukaciją norėjau padaryti inovatyvią ir panaudoti telefoną kaip mokymosi priemonę, todėl ant sėklų pakelių atspausdinau QR kodus, kuriuos nuskenavus telefonu atsidaro sėklų auginimo ir jų naudos aprašymai mano tinklapio tinklaraštyje.

– Ką auginate savo lysvėse? Kaip atsirenkate, ką auginti?

– Auginu tai, ką valgau ir žiemą perku parduotuvėje: salotas, rukolą, pomidorus, agurkus. Taip pat patogu užsiauginti savo krapų, petražolių, juos susmulkinus, sudėti į mažas dėžutes ir užšaldyti visam sezonui. Prieš kelerius metus pabandžiau iš sėklų išauginti kininį kopūstą – bandymas puikiai pavyko. Tuomet pamaniau, kad žiediniai kopūstai, porai, brokoliai gal irgi taip lengvai dygsta ir užauga, todėl ir juos pabandžiau sudaiginti ir išauginti – vasarą buvo neapsakomai džiugu matyti daržoves, augančias mano lysvėje.

Sodininkystė iš tikrųjų atpalaiduoja, tai tarsi terapija – prisipildau naujų jėgų, užsiimu kūryba, svajoju, kyla neįtikėtinų idėjų.

– Kokiu tikslu jas auginate?

– Auginu dėl malonumo, dėl ekologiškų svogūnų laiškų ar dubenėlio salotų. Taip pat patogu, kad, pritrūkus vieno česnako ar špinatų saujos, nereikia važiuoti į parduotuvę, gali nusiskinti kieme. Ar tai pigiau, nei nusipirkti parduotuvėje? Priklauso nuo to, kokias medžiagas naudojote lysvėms, kokios ir kiek žemių supilta į lysves ir kiek praleidžiama laiko laistant. Gal tikrai pigiau yra nusipirkti parduotuvėje, bet pačios užauginta salota akivaizdžiai žalesnė ir sultingesnė.

– Ar parduotuvėje lengva praeiti pro sėklų lentyną?

– Kiekvieną sezoną vis lengviau, nes jau visas galimas prieskoninių žolelių rūšis, kurios atvežamos į parduotuves, išbandžiau. Dabar sėklų dairausi tarptautinėje rinkoje. Daigumu pasiteisino latviškos sėklos, savo įvairove – vokiškos.

– Ar turite ypač mielą širdžiai augalą, be kurio savo lysvių neįsivaizduojate?

– Visi augalai – ypatingi, jie turi sveikatai naudingų savybių, maistinės vertės ir pasižymi savitu aromatu. Turiu vieną ypatingą augalą, kuriuo pavadinau ir savo veiklą. Tai – medetka, išskirtinė savo oranžinės spalvos žiedais ir lipniu koteliu. Prisimenu, kaip prosenelė skindavo medetkas, o aš jai padėdavau. Šis augalas – vienas pirmųjų žiedų mano arbatų maišeliuose.

– Miesto žmonės dažnai galvoja, kad sėti viską reikia pavasarį, o vėliau jau tik ravėti ir laukti derliaus. Ar taip?

– Dar svarbu ir laistyti, ne tik ravėti (šypsosi). Dalis augalų turi ilgą vegetacinį laikotarpį, todėl tiesa, kad kai kurie augalai per vasaros sezoną gali spėti užauginti tik vieną derlių. Tačiau yra augalų, kuriuos galima sėti pavasarį vasaros sezonui, o vasarą – rudenio derliui, pavyzdžiui, kininiai kopūstai, salotos ir pan.

– Ar galima kažką sodinti ar sėti, tarkime, net ir rugpjūčio mėnesį?

– Tikrai galima. Jei mėgstate salotas, rekomenduoju jas sėti kas dvi savaites – taip galima užsitikrinti salotų derlių visam sezonu. Taip pat ir su krapais, špinatais, rukola. Dabar planuoju išbandyti kininio kopūsto auginimą rudens sezonui, nes jie greitai sudygsta.

Vasaros antroje pusėje taip pat galima sėti arba daigeliais sodinti daugiamečius prieskoninius augalus – petražoles, rūgštynes, raudonėlį, čiobrelį. Pasėjus dabar, iki pirmųjų šalnų spės įtvirtinti šakneles į žemę ir galės sėkmingai peržiemoti.

– Kokių emocijų jums kelia krapštymasis savo lysvėse?

– Augalų priežiūra ramina, tai tarsi terapija, kuomet rankos dirba, o mintys susidėlioja į vietas. Dirbdama su žolelėmis – jas skindama, smulkindama – atrandu atsakymus į, atrodytų, neišsprendžiamus klausimus, darbe kilusios problemos nebeatrodo tokios ir didelės. Labai rekomenduoju kiekvienam susikurti augalų oazę savo namuose, jei tik turite vietos lauke. Jei gyvenate bute – tai galite padaryti balkone, nes daržovės puikiai auga ir vazonuose.

– Kodėl socialiniuose tinkluose pasivadinote Žolių maniake? Ar manote, kad esate tam tikra prasme dėl augalų šiek tiek išprotėjusi?

– Seniai turėjau mintį realizuoti savo arbatų ir prieskoninių žolelių hobį. Kelerius metus fotografavau, filmavau, rinkau medžiagą, tačiau vis nedrįsau dalytis tuo su kitais, norėjosi ištobulinti ir tik tuomet parodyti viešai. Vis dėlto šių metų pradžioje nutariau nebelaukti ir pradėti daryti taip, kaip suprantu ir įsivaizduoju, o laikui einant tobulinti ir mokytis iš savo patirties.

Dabar džiaugiuosi šiuo sprendimu, nes mokausi kasdien. Susikūriau „Medetka“ instagramo profilį, vėliau pamačiau filmo pavadinimą su žodžiu „manija“ ir pagalvojau: argi aš ne ta, kuri, nuvažiavusi pas draugę ar tetą, apžiūrinėja želdynus, paprašo pasidalyti daigeliu dar negirdėtos prieskoninės ar vaistinės žolelės? Taip, tai tikrai aš, todėl man puikiai tinka „Žolių maniakės“ pavadinimas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Aha

Aha portretas
Džiaugiasi daigu kai paauga ji nužudo kaip tam baisiam restorane
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių