- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prisiminkite, iš kelių Lietuvos įmonių esate gavę jums pritaikytą (suasmenintą) naujienlaiškį, siūlantį tik tokias prekes ar paslaugas, kurios jums yra įdomios? Iš vienos, dviejų, o gal iš vis neteko su tuo susidurti?
Tokie naujienlaiškiai automatiškai generuojami pasitelkiant duomenis, prekybininkų renkamus apie tai, kokias prekes el. parduotuvėse peržiūrime, kokių prekių ieškome bei kokias prekes perkame tiek fizinėje, tiek virtualioje prekybininko parduotuvėje.
Tokių ir panašių duomenų prekybininkai apie mus surenka labai daug, rašoma pranešime spaudai. Šie greitai dideliais kiekiais besikaupiantys įvairių rūšių duomenys vadinami skambiu terminu „didieji duomenys“ („big data“).
Didžiųjų duomenų pagalba prekybininkų rinkodarininkai gali ne tik suasmeninti naujienlaiškius, reklamos rodymą internete, bet ir labai taikliai automatiškai segmentuoti savo esamus ir potencialius klientus. Tiek segmentavimas, tiek personalizavimas padidina tikimybę, jog ją peržiūrėjęs asmuo apsipirks, nes ši reklama labiau atitinka jo lūkesčius ir poreikius, nei visiems prekybininko klientams siunčiamas tas pats vienodas naujienlaiškis.
Dar viena sritis, kur rinkodarininkai, panaudodami didžiuosius duomenis, gali padidinti „konversijos“ (iš lankytojo virtimą į pirkėją) tikimybę, yra el. parduotuvės ar bet kokio kito tinklapio automatinis pritaikymas prie kiekvieno lankytojo poreikių (suasmeninimas). Tarkime, jei prieš mėnesį el. parduotuvėje apžiūrinėjome tam tikrą prekę, tai dabar pakartotinai apsilankę, pamatytume tą pačią ir į ją panašias prekes. Arba tas prekes, kurias, statistiškai, jau turėtume pirkti. Pavyzdžiui, jei prieš mėnesį buvo pirktos prekės, kurias perka nėščiosios trečiąjį nėštumo mėnesį, tuomet dabar jau rodys tas prekes, kurias nėščiosios perka ketvirtąjį mėnesį.
Skamba kaip labai logiška priemonė rinkodarininkams ir patogumas pirkėjams? Atrodo, matyta „Amazon“ internetinėse parduotuvėse? Deja, Lietuvoje tik keli didžiausi mažmenininkai žengia pirmuosius žingsnius panaudojant didžiuosius duomenis rinkodaros tikslams. Visiems kitiems trūksta kompetencijos, žinių apie įrankius ar nėra tikri, kad investicija atsipirks dėl rinkos dydžio.
Kovo 15–16 d. „Litexpo“ rūmuose vyks kasmetinė konferencija „E-komercija`18“, kurios dalyviai galės susipažinti su naujausiomis verslo skaitmenizavimo ir automatizavimo tendencijomis. Šių metų konferencijoje ypatingas dėmesys bus skiriamas didžiųjų duomenų („big data“) panaudojimui rinkodaroje.
Pirmąją konferencijos dieną pranešimuose bus aptariamos el. komercijos ir interneto rinkodaros temos, o visa antra konferencijos diena bus skirta vien didžiųjų duomenų panaudojimo rinkodaroje problematikai. Pranešėjai kalbės ne apie rinkodarininkų „šviesų rytojų“, kuomet visi didieji verslai naudos didžiuosius duomenis, bet apie jau egzistuojančius įrankius, leidžiančius be didelių investicijų panaudoti didžiuosius duomenis tinklapių, el. pašto rinkodaros bei perkamos reklamos personalizavimui, konversijos elektroniniuose versluose didinimui. Be to, bus išsamiai pristatyti sėkmingi šių įrankių pritaikymo atvejai.
Interneto rinkodaros konsultacijų įmonės „Webconsulting“ direktoriaus ir konferencijos „E-komercija`18“ organizatoriaus Vlado Sapranavičiaus teigimu, net brandžiose (JAV ir Vakarų Europos) rinkose dauguma įmonių kol kas tik planuoja investuoti į didžiųjų duomenų įdarbinimą ir tik 12 proc. verslų bent minimaliai tokius duomenis įdarbina. Tuo tarpu Lietuvoje ant rankų pirštų galima būtų suskaičiuoti didžiuosius verslus, kurie jau pradėjo dirbti šioje srityje, o sėkmingai panaudojusius duomenis būtų galima suskaičiuoti ir ant vienos rankos pirštų. Tad aukštas prioritetas šiai temai skirtas siekiant parodyti, kaip užsienio įmonės sugebėjo įdarbinti „big data“, kokius įrankius naudojo bei kokį rezultatą tai davė. V. Sapranavičius tikisi, jog tai paskatins Lietuvos verslus įgyvendinti pirmuosius projektus didžiųjų duomenų srityje bei sukurti pridėtinę vertę tiek sau, tiek savo klientams.
Vis tik ekspertai įspėja, kad darbas su didžiaisiais duomenimis reikalauja aukštos analitikų kompetencijos bei rezultato negalima tikėtis per kelias dienas. Mėgėjiškas požiūris į šią veiklą gali ne tik neduoti teigiamo rezultato, bet ir atnešti įmonėms nuostolių. Todėl konferencijos vienas tikslų – suteikti dalyviams žinių, leisiančių suvokti, kokios apimties ir sudėtingumo gali būti didžiųjų duomenų panaudojimo rinkodaroje projektai bei kiek pastangų, resursų ir kompetencijos tai reikalauja.
Konferencijos antrąją dieną (kovo 16 d.) apie didžiųjų duomenų panaudojimą rinkodaroje kalbės užsienio ekspertai Andrejus Šapovalovas, Lina Jaryš (kompanija „OWOX BI“) bei Andrejus Tysčenko (kompanija „Dynamic Yield“).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ar esame pasiruošę karui kibernetinėje erdvėje?
Jeigu karas vyksta ir kariaujama kiekvieną dieną, tai kokie yra tie mūšiai kibernetinėje erdvėje? Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su „Scalewolf“ vadovu, buvusiu krašto apsaugos viceministru Edvinu Kerza. ...
-
Link Žemės artėja „miestų žudiku“ pramintas asteroidas
Didžiulis sprogimas danguje, kurio metu išsiskiria šimtus kartų daugiau energijos nei sprogus ant Hirošimos numestai bombai, ryškus it Saulė akinantis žybsnis ir daugelio kilometrų spindulių viską aplinkui griaunanti smūgio ...
-
„Google“ nebežada užtikrinti, kad DI nebūtų naudojamas ginklams kurti
„Google“ antradienį atnaujino savo principus, susijusius su dirbtiniu intelektu, atsisakydama pažadų užtikrinti, kad ši technologija nebūtų naudojama ginklams kurti ar stebėjimo tikslais. ...
-
Ištirti asteroido mėginiai: juose – gyvybės užuominos
2016-aisiais paleistas robotizuotas zondas „Osiris-Rex“ nuskriejo milijonus kilometrų iki labai senoviško asteroido. Jis ne tik nuskrido, bet ir sugebėjo nusileisti bei specialiu griebtuvu paimti maždaug 160 gramų mėginį nuo jo pavir&s...
-
Lietuvių mokslininkų atrastam asteroidui suteiktas garbingas vardas
Lietuvių mokslininkų atrastam asteroidui suteiktas pirmojo Vilniaus universiteto (VU) rektoriaus Petro Skargos (1536–1612) vardas, pirmadienį pranešė universitetas. ...
-
Lietuvos vadovai iš socialinio tinklo „X“ nesitrauks: atsakė, kodėl
Valstybės vadovai neketina sekti Vokietijos gynybos ministerijos sprendimu nebeskelbti įrašų kritikos dėl didelio dezinformacijos kiekio susilaukiančiame socialiniame tinkle „X“. ...
-
Mūsų duomenys – kuras Pekino progresui?
Sausio 27-oji priminė dieną, kai aplenkdama JAV Sovietų Sąjunga paleido dirbtinį Žemės palydovą – konkurentų pasiekimas sukrėtė amerikiečius, tačiau galiausiai tapo impulsu skubinti kosminių technologijų plėtrą. ...
-
Ar dirbtinis intelektas atims mūsų darbus?
Indija jau turi savo pirmąją virtualią instagramo žvaigždę, sukurtą dirbtinio intelekto. Ji turi 0,5 mln. sekėjų ir daro tikrą nuomonės formuotojos darbą – kuria reklamas, juokingus trumpus vaizdo įrašus. Neabejotinai taip užsidirba ...
-
„DeepSeek“ šokas DI pramonėje ir finansų rinkose atveria rizikas
Kinijos startuolis „DeepSeek“ sukūrė atvirojo kodo, ekonomiškai efektyvų dirbtinio intelekto (DI) modelį, kuris kai kuriuos analitikus nuteikė skeptiškai, tačiau tai gali kelti grėsmę šimtų milijardų dolerių investic...
-
ES toliau tirs „Meta“ darbą
JAV technologijų milžinės „Meta“ duomenų rinkimo operacijos Europoje tikrinamos toliau – po to, kai trečiadienį ES teismas Airijos valdžios institucijoms nurodė ištirti, kaip bendrovė tvarko konfidencialius duomenis. ...