Jaunus mokslininkus į Lietuvą traukia aukštas mokslinių tyrimų lygis

  • Teksto dydis:

Ne tik Lietuvos mokslininkai išvyksta tobulintis į užsienio mokslo institucijas; sąlygos moksliniams tyrimams Lietuvoje traukia čia atvykti jaunus tyrėjus iš užsienio šalių.

Ne tik Lietuvos mokslininkai išvyksta tobulintis į užsienio mokslo institucijas; sąlygos moksliniams tyrimams Lietuvoje traukia čia atvykti jaunus tyrėjus iš užsienio šalių.

Atvykti tobulintis būtent į mūsų šalies mokslo institucijas jaunus mokslininkus paskatina galimybė dirbti su naujausia laboratorine įranga, aukštas mokslinių tyrimų lygis, palankios sąlygos trumpam išvykti pasitobulinti į  žinomiausius mokslinių tyrimų centrus, solidžios stažuočių finansavimo galimybės.

Gabūs jauni protai pas mus tęsia tyrimus perspektyviose, aktualiose srityse ir prisideda prie šalies mokslo plėtros. Šiuo metu pagal podoktorantūros stažuočių projektą Vilniaus ir Kauno mokslo institucijose besistažuojančių trijų mokslo daktarų iš Ukrainos, Bulgarijos ir Tadžikistano Respublikų tyrimai susiję su pažangiais tyrimais biologijos ir biotechnologijų srityse.

Mokslų daktarė iš Ukrainos Olena Kudlai ir mokslų daktaras iš Bulgarijos Dimitar Dimitrov  stažuojasi Gamtos tyrimų centro P. B. Šivickio parazitologijos laboratorijoje. Jaunieji mokslininkai tyrinėja skirtingas parazitų rūšis, ieško naujų būdų jiems aptikti ir atpažinti.

Dr. Jamshed Bobokalonov Kauno technologijos universiteto Organinės technologijos katedroje kuria naujas vaistų pernašų sistemas, tyrinėja medžiagas, kurias galima panaudoti dirbtiniams biologiniams audiniams gaminti. 

Pirmą kartą podoktorantūros stažuotėje užsienio šalyje besitobulinantys jauni tyrėjai negaili pagyrimų juos priėmusioms mokslininkų grupėms ir institucijoms: tarp Lietuvos kolegų jie patiria geranorišką bendradarbiavimą, džiaugiasi ne tik galimybėmis pasikonsultuoti,  produktyvia, dalykiška, draugiška darbo atmosfera, bet ir lietuvišku svetingumu.

„Jie yra nuostabūs žmonės, kupini naujų idėjų ir pasiūlymų, galintys vos prireikus pakonsultuoti ir patarti. Jau išmokau keletą žodžių lietuviškai – vis dėlto abejoju, ar per palyginti trumpą stažuotės laikotarpį išmoksiu sklandžios lietuvių kalbos. Vis dėlto  kalbos barjero nėra – su kolegomis bendraujame angliškai arba rusiškai, darbo atmosfera puiki ir produktyvi“, – įspūdžiais apie bendravimą su kolegomis Gamtos tyrimų centre pasidalijo mokslininkas stažuotojas D. Dimitrov. 

Parazitai jų tyrėjams vis dar pateikia mįslių

Dr. O. Kudlai tyrinėja vienas labiausiai paplitusių parazitinių kirmėlių – siurbikes. Šie ir žmogui pavojingi parazitai išsiskiria itin sudėtingu gyvybiniu ciklu – atskirų vystymosi stadijų siurbikės lerva labai skiriasi nuo suaugusio individo ir yra sunkiai atpažįstama.

Jaunoji mokslininkė, pasitelkusi molekulinius ir morfologinius tyrimus, ieško papildomų, su parazito sandara nesusijusių požymių, tiria jų rūšis ir biologines ypatybes.

Studijuodama Ukrainos Nacionalinės Mokslų Akademijos I. I. Šmalhauzo zoologijos institute, dr. O. Kudlai studijavo parazitologiją, gilinosi į ekologinės ir sisteminės parazitologijos sritis. Ji labiausiai domėjosi plokščiosiomis kirmėlėmis.

Siurbikės – vieni labiausiai paplitusių, gausiausių bei įvairiausių parazitų. Būdinga jų savybė – sudėtingas gyvybinis ciklas, sudarantis tiek skirtingas gyvavimo vandenyje stadijas, tiek parazitinius  raidos etapus  iki suaugusios kirmėlės.

Siurbikių gyvavime esminis vaidmuo tenka vandens moliuskams, nes jie tampa tarpiniais šio parazito šeimininkais ir turi tiesioginės įtakos jo paplitimui. 

„Pagrindinis plokščiųjų kirmėlių klasifikavimo  trūkumas yra tas, jog jos sudaro dvi atskiras klases – suaugusių kirmėlių ir jų lervų. Plokščiųjų kirmėlių pradinė klasifikacija grindžiama suaugusio parazito sandara, bet šios žinios apskritai negali būti susietos su lervos stadijomis dėl per menko panašumo į suaugusią kirmėlę.

Tad dauguma šio parazito gyvybinio ciklo stadijų yra menkai tyrinėtos, ir neretai netgi sunku atpažinti siurbikės lervą. Sunkumai nustatant daugelį plokščiųjų kirmėlių vystymosi formų paskatino ieškoti papildomų požymių, nesusietų su parazito sandara“, – pasakojo tyrėja.

Molekuliniai tyrimai patikslins raidos ypatumus

Pretenduoti į podoktorantūros stažuotę Gamtos tyrimų centro P. B. Šivickio parazitologijos laboratorijoje mokslų daktarę paskatino ją sudominę šios laboratorijos vykdomi ilgalaikiai inovatyvūs aukšto lygio migruojančių paukščių, graužikų ir moliuskų platinamų parazitų evoliucinės biologijos ir paplitimo Baltijos regiono ekosistemose mechanizmų tyrimai. 

Dr. O. Kudlai podoktorantūros stažuotės tema – „Molekulinis ir morfologinis požiūris, atskleidžiantis  vandens moliuskuose parazituojančių siurbikių lervų įvairovę, taksonomiją ir gyvavimo ciklą” (stažuotės vadovė dr. Romualda Petkevičiūtė). Šis darbas – doktorantūros studijų metu atliktų tyrimų tęsinys.

Stažuotės metu tyrimai papildyti molekuliniais tyrimo metodais, kurie nebuvo taikyti anksčiau. Juos mokslininkė taiko ieškodama santykio tarp klasifikacinių grupių parazitų.

Lyginamoji molekulinių duomenų analizė yra galingas įrankis, galintis padėti nustatyti parazitų vystymosi etapus ir išsiaiškinti jų gyvybinių ciklų ypatumus. Tai ypatingai svarbu tiriant parazitus laukinėje gamtoje, kadangi atlikti laboratorinius eksperimentus su galutiniais parazitų šeimininkais – žolėdžiais gyvūnais – neretai neįmanoma.

Tad dr. O. Kudlai podoktorantūros stažuotėje Gamtos tyrimų centre siekia įgyti įgūdžių molekulinės analizės metodais tiriant parazitų įvairovę, ištirti siurbikių rūšinę sudėtį, sandarą, siurbikių lervų biologiją labiausiai Lietuvoje ir Ukrainoje paplitusiuose vandens moliuskuose, taikant morfologinius ir molekulinius metodus. 

Pirmaisiais podoktorantūros stažuotės metais ji vyko į trumpalaikes stažuotes Šiaurės Dakotos universiteto Biologijos departamente (JAV) ir Zoologijos instituto Parazitologijos departamente (Ukraina) patobulinti parazitologijos žinių, morfologinių ir molekulinių tyrimo metodų taikymo.

Podoktorantūros stažuotės metu mokslininkė taip pat tyrinėjo suaugusių parazitų kolekciją, kuri svarbi nustatant ankstesnę parazito lervos stadiją. 

„Šiuo metu turime surinkę jau daugiau nei 100 siurbikių lervų stadijų ir suaugusių individų pavyzdžių. Naudojant molekulinio tyrimo metodus, grindžiamus DNR seka, galime identifikuoti skirtingų šeimų ir genčių siurbikių lervas. Šie nauji duomenys padės suprasti siurbikių gyvybinius ciklus, jų sąveiką su šeimininkais, atpažinti jų sisteminę poziciją ir didelio  masto parazitų paplitimo atvejus.

Šio tyrimo rezultatas bus duomenų bazė apie dažniausias vandens moliuskuose parazituojančias siurbikių lervas. Molekulinių tyrimų duomenys leis atlikti klasifikacinę peržiūrą ir perrašyti probleminius atvejus. Tikimės, kad remiantis šių parazitų sandaros ir molekuliniais duomenimis, bus sukurtas siurbikių lervų identifikavimo raktas“, –  viliasi mokslininkė stažuotoja.

Nematomi sukėlėjai platina sunkias ligas

Mokslininkas stažuotojas iš Bulgarijos Dr. D. Dimitrov  taip pat stažuojasi P. B. Šivickio parazitologijos laboratorijoje. Jo tyrimų tema – „Maliarinių parazitų ir jiems giminingų hemosporidijų rūšių formavimosi mechanizmai“, stažuotei vadovauja laboratorijos vadovas, habil. dr. Gediminas Valkiūnas.

Podoktorantūros stažuotė skirta hemosporidijų –  paukščių kraujo parazitų aptikimo ir atpažinimo metodų paieškai bei tobulinimui pasitelkiant šiuolaikinius molekulinius tyrimus. 

Hemosporidijos – tai vienaląsčiai parazitiniai organizmai,  kuriuos įvairiems stuburiniams šeimininkams (gyvūnams ir žmonėms) perneša kraujasiurbiai vabzdžiai: uodai, mašalai ir smulkieji mašalai. Žinomos penkios rūšys, kuriomis gali užsikrėsti žmonės, o pavojingiausia hemosporidijų rūšis, Plasmodium falciparum, kasmet pasaulyje sukelia daugiau nei milijoną mirčių.

Dr. D. Dimitrov  stažuotė pratęsia doktorantūros studijų metu atliktus tyrimus ir skirta žinioms apie hemosporidijų įvairovę, specifiškumą ir plitimą gilinti.  Mokslininkas pasakojo, kad kreiptis dėl stažuotės Gamtos tyrimų centre jį paskatino ne tik prieš šešetą metų užsimezgęs bendradarbiavimas su dabartinės stažuotės vadovu, Gamtos tyrimų centro P. B. Šivickio parazitologijos laboratorijos vadovu prof. G.Valkiūnu.

Pasirinkti stažuotę  būtent Gamtos tyrimų centre jauną mokslininką paskatino ir tai, jog Vilniuje vykdomi plataus masto tyrimai jį dominusioje srityje, laboratorija aprūpinta naujausia įranga, leidžiančia suderinti skirtingus tyrimo metodus.

Apsisprendžiant buvo svarbu ir solidus, poreikius tenkinantis  darbo užmokestis bei palankios trumpalaikių stažuočių užsienio mokslo institucijose sąlygos. 

„Manau, kad mano kolegos iš Lietuvos yra viena pirmaujančių mokslinių grupių paukščių maliarijos, hemosporidijų klasifikacijos, molekulinių tyrimų srityse. Dirbti su šiais mokslininkais – didelė garbė ir malonumas“, – sakė mokslininkas stažuotojas.

Atpažinti parazitams – brūkšniniai DNR kodai

Hemosporidijų parazitų grupei priklauso nemažai ligų sukėlėjų. Vien paukščių maliarijos esama per 50 rūšių, priskiriamų Plasmodium genties sukėlėjams, taip pat hemosporidijoms priskiriama per 200 Haemoproteus ir Leucocytozoon  rūšių kraujo parazitų.

Iki šiol ištirta vos 40 proc. iš šios didžiulės pasaulio ornitofaunos įvairovės.

Hemosporidijos vystosi ir sukelia patologiją įvairiuose gyvybiškai svarbiuose vidaus organuose: plaučiuose, kepenyse, blužnyje, širdyje, smegenyse ir kt., taip pat įsiskverbia į kraujo ląsteles (eritrocitus ir leukocitus) ir jas suardo. Gerai žinoma, kaip šie parazitai pavojingi paukščiams: jie serga ir gaišta nuo žinomos ir nežinomos kilmės hemosporidiozių, stebimi šių ligų protrūkiai.

Ligų sukėlėjo gebėjimas sukelti ligą labai priklauso nuo parazito rūšies ir jos specifinių savybių. Tad šios dr. D. Dimitrov  podoktorantūros stažuotės didžioji dalis skirta sukėlėjų klasifikacijos tyrimams. Daugeliu atvejų sunkiai įmanoma atpažinti pagal sandarą parazitus, užkrėtusius laukinius paukščius, nes natūralus infekcijų intensyvumas būna nedidelis, o užkrėsto kraujo stadijos – itin panašios.

Tačiau mokslininkas pasitelkia didelę per pastaruosius 15 metų išplėtotą molekulinių tyrimų, pagrįstų PGR (polimerazės grandinine reakcija), įvairovę.  Šie tyrimai padeda aptikti ir atpažinti parazitų DNR.  Vėliau bus lyginami mikroskopinių ir molekulinių tyrimų duomenys.

Šiuolaikiška hemosporidijų klasifikacija dažniausiai grindžiama parazito sandaros apibūdinimu kraujo stadijose. Kadangi daugumos hemosporidijų rūšių sandara šių etapų metu nesiskiria, ligų diagnostikai pravarti naujų DNR žymenų plėtra. DNR kodavimas brūkšniniais kodais žymiai palengvins parazitų identifikavimą stuburinių šeimininkų audiniuose ir organuose ligos sukėlėjo pernešimo stadijos metu.

Stažuodamasis dr. D. Dimitrov  įgijo molekulinio paukščių hemosporidijų identifikavimo patirties  ir išmoko kai kuriems jų pritaikyti brūkšninius DNR kodus.

„Taikant šį identifikavimo būdą, parazitų rūšį padės atpažinti paprasta histologinių audinių mėginių arba pernešėjo kūno PGR stebėsena post mortem tyrimuose. Tai suteiks naują įrankį veterinarijos studijoms ir galbūt padės užkirsti kelią tolesniems laukinių ir naminių paukščių hemosporidiozių protrūkiams”, – viliasi mokslininkas.

Žingsnis nuo chemijos prie biomedicinos

Galima sakyti, jog chemijos mokslų daktarą Jamshed Bobokalonov ieškoti  patirties visiškai naujoje srityje – biomedicinos inžinerijoje – netiesiogiai paskatino ne tik mokslinės priežastys, bet ir žmona.

Prieš trejus metus Tadžikijos mokslų akademijos Chemijos institute J. Bobokalonov apgynė daktaro disertaciją tema „Naujų piroksikamo terapeutinių sistemų farmakokinetiniai tyrimai“.

Mokslininko tyrimai rodė, jog vaisto vartojimo būdas ir laikas gali turėti didelės įtakos jo veiksmingumui. Kai kurie vaistai turi optimalų koncentracijos laikotarpį , kurio metu jie veiksmingiausi, o nepasiekus arba viršijus šį laiko intervalą vaistinė medžiaga kai kuriais atvejais nebeturi terapinio poveikio arba netgi tampa toksiška.

Dabar KTU Cheminės technologijos fakultete, Polimerų chemijos ir technologijos katedroje, vadovaujamas dr. Jolantos Liesienės, dr. J. Bobokalonov tyrinėja naujas polimerines kontroliuojamas vaistų pernašos sistemas.

„Taip sutapo, jog mano žmona stažavosi Lietuvoje ir čia atliko dalį savo mokslinio darbo. Tai paskatino ieškoti galimybių ir man atvykti į šią šalį mokslo tikslais. Susisiekiau su profesore J. Liesiene internetu, o šios iškilios biotechnologės atsakyme pateiktos idėjos  mane taip sudomino, jog tapo pagrindine priežastimi vykti stažuotis į Lietuvą“,  – pasakojo daktaras, kuriam ši stažuotė yra pirmoji stažuotė užsienyje. 

Stažuotės – papildoma galimybė

Pritraukti stažuotis į Lietuvos mokslo centrus jaunuosius mokslininkus iš kitų šalių – vienas podoktorantūros stažuočių projekto, vykstančio jau penkerius metus, tikslų.

Visi trys jauni mokslininkai užsieniečiai itin vertina stažuočių metu atsivėrusias galimybes. Dr. O. Kudlai įžvelgia didžiulę naudą ateities tyrimams, nes turėjo progą apsilankyti geriausiose laboratorijose ir susitikti su geriausiais savo mokslinių tyrimų srities ekspertais.

„Esu dėkinga Lietuvos mokslo tarybai už puikią galimybę plėtoti savo mokslinius įgūdžius. Taip pat džiaugiuosi ir noriu padėkoti visiems P. B. Šivickio parazitologijos laboratorijos darbuotojams už jų svetingumą, mokslinį vadovavimą ir puikią darbo atmosferą.  Mėgaujuosi šią nuostabia šalimi, jos žmonėmis, ir matau, kad mano antrieji stažuotės metai Lietuvoje bus ne mažiau produktyvūs ir sėkmingi“, – sakė pašnekovė.

Mokslininką stažuotoją J. Bobokalonov itin džiugina kur kas platesnės nei Tadžikistano Respublikoje  galimybės laisvai keliauti į konferencijas, tobulintis pageidaujamuose mokslo centruose, taip pat – laisvai administruoti savo lėšas ir darbo laiką. 

„Turiu daugiau laiko įgyti naujų techninių ir mokslinių tyrimų įgūdžių, įgyti patirties visiškai naujoje srityje – biomedicinos inžinerijoje“, – džiaugėsi pašnekovas.

Mokslininkui stažuotojui D. Dimitrov  ši podoktorantūros stažuotė  vertinga dėl galimybės išmokti naujų tyrimo metodų ir užmegzti naujų  mokslinių kontaktų. „Jai pasibaigus galėsiu visą naują įgytą patirtį perteikti mane siuntusiai Bulgarijos mokslo institucijai. Be to, ji padidins galimybes toliau tęsti aukšto lygio mokslinį tiriamąjį darbą ir laimėti naujų stažuočių bei projektų finansavimą“,  – į ateitį žvelgė jaunasis mokslininkas.

Podoktorantūros stažuotės finansuojamos pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos, Mokslininkų ir kitų tyrėjų mobilumo ir studentų mokslinių darbų skatinimo priemonės (VP1-3.1-ŠMM-01) įgyvendinamą projektą "Podoktorantūros (post doc) stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių