– Į NASA iš Lietuvos keliausite išskirtinai moteriškos sudėties.  O ar IT srityje nesijauti vieniša tarp daugybės vaikinų?

– Pirmame kurse iš 30 atėjusių studijuoti šios specialybės buvo vos 4 merginos – procentas tikrai nėra didelis. Visgi pastebėjau, jog paskutiniuoju metu tendencijos kiek keičiasi, vis daugiau merginų ateina į informatiką, jaunesniuose kursuose jų jau daugiau.

– Domiesi mokslu, technologijomis. O kaip leidi laisvalaikį?

– Jį leidžiu pakankamai patriotiškai universiteto atžvilgiu – lankau VGTU turistų klubą. Ten turime galybę atrakcijų, tai: ir laipiojimas sienele, ir kalnų kopimo technikos, ir bendros išvykos. Mėgstu ir su draugais susitikti, ir knygas paskaityti.

– Taigi, visai neatitinki plačioje visuomenėje vyraujančio IT specialisto, kuris domisi tik kompiuteriais, įvaizdžio...

– Čia jau sustabarėję stereotipai (juokiasi). Mūsų profesijos atstovai visą dieną praleidžia prie kompiuterio, tad norisi ir pajudėti, pasimankštinti. Kitaip tariant, tikrai nesame užsisklendę keistuoliai (juokiasi).

– Kaip manai, kokios įtakos ši stažuotė turės tavo ateities karjerai?

– Žinoma, gyvenimo aprašyme turint įrašą apie stažuotę NASA, atsidarys nemažai durų. Ar gausiu darbo pasiūlymą iš NASA, tikrai nežinau, bet tai būtų labai didelis iššūkis. Na, pagyvensim – pamatysim.

– Ką norėtum veikti ateityje, pabaigus studijas?

– Tikrai norėčiau dirbti pagal specialybę, ji labai patinka. Visas programavimas man yra kaip savotiškas detektyvinis žaidimas: yra problema ir reikia rasti jos sprendimą. Randi sprendimą – aplanko malonus jausmas, kad štai, man pavyko! Tuomet sprendi jau kitą problemą, viskas vėl prasideda iš naujo. Informatikoje nėra monotonijos, visuomet turi sugalvoti kažką naujo, rasti klaidą, kasdien turi naują užduotį, naujus iššūkius. Taigi, esu įsitikinusi, jog noriu dirbti IT srityje ir lipti karjeros laiptais.