– Ar tai didelė problema? Nes savo gyvenimus mes baigiame žemėje, bet, galima sakyti, skaitmeninėje erdvėje mūsų gyvenimas bėga, ten gauname sveikinimus, komentarus, asmenines žinutes.

– Jau, deja, pradedame atsisveikinti su karta, kuri buvo labai aktyvi internete ir turi nemažai įvairiausių paskyrų. Ir pašalinti jų informaciją, kažkokius momentus iš interneto artimiesiems gali užtrukti nemažai laiko ir kantrybės.

– Kokios grėsmės gresia mūsų artimiesiems, kurie tęsia gyvenimus kompiuteryje? Kaip ir minėjau, jie gali gauti asmenines žinutes, komentarus, bet, atrodytų, kad tai nėra grėsminga. Apie kokias didesnes grėsmes galima kalbėti?

– Tikriausiai yra dvi pagrindinės grėsmės. Viena yra finansinė, nes labai nemažai platformų turi kažkokią mokamą narystę, kuri, net ir išėjusius artimajam, gali nuskaičiuoti pinigus. Tai artimieji tokiu būdu lyg ir praranda dalį kažkokios sumos. Todėl programišiams labai lengva įsilaužti į tas paskyras ir pasiimti to išėjusio žmogaus informaciją nuo nuotraukų iki kažkokių asmeninių detalių. Yra potencialo, kad gali būti tokiu būdu paimti duomenys apie artimuosius, su kuriais kažkada susirašinėjome.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jūs sakote, kad yra sudėtinga uždaryti artimojo paskyrą, jeigu jis to pats nepadarė. Kaip atrodo pats procesas ir kodėl jis sudėtingas?

– Procesas yra sudėtingas, nes ištyrėm šimtą populiariausių interneto platformų ir tik 36 proc. jų yra nurodę, ką reikėtų pateikti, kas tas procesas įvyktų. Iš tų 36 proc. platformų trečdalis turi tokias specialias formas, kuriose reikėtų užpildyti mirusio žmogaus vardą, pavardę, nurodyti kažkokius dalykus, yra gana aiškios taisyklės. Tai tokios formos gerokai palengvina procesą. Kitais atvejais gali tekti kreiptis pagalbos į pačią platformą ir pateikinėti įvairiausius dokumentus. Mūsų vertinimu, gali tekti pateikti iki 20 skirtingų dokumentų – mirties liudijimą, gimimo liudijimą, kažkokį įrodymą, kad jūs turite teisę tvarkyti to žmogaus palikimą ir pan. Yra dar vienas svarbus aspektas, kad mes šiuos dokumentus turime lietuvių kalba, nemaža dalis tų platformų vis dėlto yra sukurtos ne Lietuvoje, tai gali tekti versti dokumentus, tvirtinti pas notarą.

– Ilgas procesas, su kuriuo, turbūt, nenorime susidurti. Tai koks būtų sprendimas? Galbūt iš anksto informuotume socialinį tinklą, kad kai mūsų jau nebebus, paskyra nebūtų aktyvi?

Pašalinti jų informaciją, kažkokius momentus iš interneto artimiesiems gali užtrukti nemažai laiko ir kantrybės.

– Tai pačios pažangiausios platformos šiuo metu dažniausiai turi vadinamąją skaitmeninio palikimo funkciją. Tai reiškia, kad jūs galite iš anksto nurodyti asmenį, kuriam po jūsų mirties būtų suteikta lengvesnė prieiga prie jūsų paskyrų.

– Vakar buvo Tarptautinė slaptažodžių diena. Tikrai nemažai esame kalbėję šia tema. Kokie slaptažodžiai yra populiarūs? Ar lietuviai jau pasimokė ir turi stipresnius slaptažodžius?

– Labai norėtųsi, bet tarp populiariausių slaptažodžių išlieka „123456“, „slaptažodis“, „password“, „admin“, kažkokie bendrinės kalbos žodžiai. Žmonės labai mėgsta vartoti savo vardus ar kažkokius mažybinius žodžius, vienas populiariausių praėjusių metų slaptažodžių buvo „123velniukė“.