- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuolatiniai magnetai yra labai naudingi. Jie naudojami įvairiausiuose prietaisuose – nuo tų, kuriuose naudojate namuose, iki tų, kuriuos surastumėte palydovuose ar ginkluotėje. Mokslininkai Kalifornijos universitete ką tik netyčia sukūrė naujo tipo nuolatinį magnetą, kuris pravers ir medicinoje.
Mokslininkai iš tikrųjų bandė sukurti įmagnetintą skystį. Tai nėra taip jau sunku. Feromagnetai egzistuoja ir skystoje formoje ir veikia, kai yra netoli kitų magnetų. Įmagnetinti įvairius metalinius daiktus net nėra taip jau sunku – jums tikriausiai yra tekę laikyti netyčia įmagnetintą atsuktuvą ar sąvaržėlę. Mokslininkai naudojo geležies oksidus, kuriuos patalpino į skystį, o tada įmagnetino. Tai buvo įdomus eksperimentas, tačiau niekas nenuspėjo to, kas įvyko vėliau.
Lašeliai su geležies oksidais ėmė suktis reaguodami į magnetinį lauką. Kitaip tariant, mokslininkai sukūrė skystus magnetus. Tačiau jie patys buvo šokiruoti, kai suprato, kad šios dalelės nepraranda magnetizmo. Mokslininkai visiškai to neplanuodami sukūrė pirmuosius skystus nuolatinius magnetus pasaulyje.
Vanduo, alyva ir geležies oksidas – tokia kombinacija leidžia sukurti nuolatinius skystus magnetus. Mokslininkai iš karto suprato, kad jie gali būti labai naudingi elektronikoje, ypač aukštosiose technologijose, nes tokie magnetai lengvai keičia formą ir gali tekėti per itin mažus tarpus. Mokslininkai tęsia eksperimentus su 3D spausdintuvais, kurie leidžia spausdinti įvairių formų itin mažus, minkštus nuolatinius magnetus.
Mokslininkai taip pat teigia, kad tokie magnetai praverstų ir medicinoje. Šiais laikais stengiamasi sukurti veikliųjų medžiagų nešėjus. Maži magnetiniai lašeliai galėtų pristatyti vaistus į ligos židinį, taip apsaugodami aplinkinius audinius nuo galimo šalutinio poveikio. Vaistai taip pat būtų apsaugoti nuo skrandžio rūgščių ir išlaikytų koncentraciją iki pat taikinio. Magnetiniai lašeliai veiktų tarsi robotai, kuriuos būtų galima valdyti kitais prietaisais sudaromu magnetiniu lauku.
Profesorius Thomas Russell, vienas iš pagrindinių tyrimo autorių, nori pabrėžti, kad šis atsitiktinai pasiektas išradimas yra išties reikšmingas – „Mano nuomone, tai yra visiškai nauja magnetinių medžiagų rūšis“.
Tačiau šis tyrimas dar nėra užbaigtas. Mokslininkai didžiuojasi savo pasikimu, tačiau dar gerai nesupranta, kaip šis skystis geba išlaikyti savo magnetizmą. Taigi, kitas tyrimo etapas pabandys pažvelgti į šį fenomeną nano dalelių lygmenyje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarptautinė lustų rinka 2024-aisiais augo beveik penktadaliu
Per praėjusius metus pasaulyje parduota lustų už 627,6 mlrd. JAV dolerių – 19,1 proc. daugiau nei 2023-iaisiais, skelbia Puslaidininkių pramonės asociacija (angl. Semiconductor Industry Association, SIA). ...
-
Sutriko „Messenger“ ir „Facebook“ veikla
Antradienio rytą sutriko „Facebook“ ir „Messenger“ veikla. ...
-
Technologijų bendrovės paskelbė kursiančios priemones DI saugumui užtikrinti
Keletas didelių technologijų pramonės dalyvių – verslo, mokslo ir pilietinės visuomenės atstovų – pirmadienį per pertrauką tarp Paryžiaus viršūnių susitikimo, kuriame gvildenami šios technologijos klausimai, renginių pris...
-
Lietuva kratosi „DeepSeek“: vyriausybiniu lygmeniu – rimti svarstymai
Lietuva svarsto vyriausybiniu lygiu riboti prieigą prie Kinijoje sukurto generatyvaus dirbtinio intelekto (DI) technologijų pokalbių roboto „DeepSeek“. ...
-
Ar esame pasiruošę karui kibernetinėje erdvėje?
Jeigu karas vyksta ir kariaujama kiekvieną dieną, tai kokie yra tie mūšiai kibernetinėje erdvėje? Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su „Scalewolf“ vadovu, buvusiu krašto apsaugos viceministru Edvinu Kerza. ...
-
Link Žemės artėja „miestų žudiku“ pramintas asteroidas
Didžiulis sprogimas danguje, kurio metu išsiskiria šimtus kartų daugiau energijos nei sprogus ant Hirošimos numestai bombai, ryškus it Saulė akinantis žybsnis ir daugelio kilometrų spindulių viską aplinkui griaunanti smūgio ...
-
„Google“ nebežada užtikrinti, kad DI nebūtų naudojamas ginklams kurti
„Google“ antradienį atnaujino savo principus, susijusius su dirbtiniu intelektu, atsisakydama pažadų užtikrinti, kad ši technologija nebūtų naudojama ginklams kurti ar stebėjimo tikslais. ...
-
Ištirti asteroido mėginiai: juose – gyvybės užuominos
2016-aisiais paleistas robotizuotas zondas „Osiris-Rex“ nuskriejo milijonus kilometrų iki labai senoviško asteroido. Jis ne tik nuskrido, bet ir sugebėjo nusileisti bei specialiu griebtuvu paimti maždaug 160 gramų mėginį nuo jo pavir&s...
-
Lietuvių mokslininkų atrastam asteroidui suteiktas garbingas vardas
Lietuvių mokslininkų atrastam asteroidui suteiktas pirmojo Vilniaus universiteto (VU) rektoriaus Petro Skargos (1536–1612) vardas, pirmadienį pranešė universitetas. ...
-
Lietuvos vadovai iš socialinio tinklo „X“ nesitrauks: atsakė, kodėl
Valstybės vadovai neketina sekti Vokietijos gynybos ministerijos sprendimu nebeskelbti įrašų kritikos dėl didelio dezinformacijos kiekio susilaukiančiame socialiniame tinkle „X“. ...