Izraelio mokslininkai sudėjo ir iššifravo vieną iš dviejų dar neperskaitytų Negyvosios jūros rankraščių, atrastų daugiau nei prieš pusę amžiaus, pranešė Izraelio universitetas.

Hebrajų kalba parašytas tekstas buvo sudėtas iš daugiau nei 60 smulkių pergamento dalių. Anksčiau buvo manoma, kad šie atskiri fragmentai yra iš skirtingų rankraščių, sekmadienį pranešė Haifos universiteto atstovas.

Tačiau vos prieš metus juos tyrinėti pradėję Biblinių studijų katedros mokslininkai Eshbalas Ratsonas (Ešbalas Ratsonas) ir Jonathanas Ben-Dovas (Jonatanas Ben-Dovas) suprato, kad visi fragmentai yra iš vieno ir to paties ritinio, sakė Ilanas Yavelbergas (Ilanas Javelbergas).

„Jie sudėjo viską kartu ir pamatė, kad tai iš tiesų yra vienas rankraštis“, – pridūrė universiteto atstovas.

Haifos universitetas pranešime nurodoma, kad šiuo metu E. Ratsonas ir J. Ben-Dovas šifruoja paskutinį likusį rankraštį.

Negyvosios jūros rankraščiais vadinamas maždaug 900 biblinių ir kitokių rankraščių rinkinys, surinktas aplink Negyvąją jūrą esančiose Kumrano olose 1947- 1956 metais.

Tarp pergamento ir papiruso ritiniuose hebrajų, graikų ir aramėjų kalbomis surašytų tekstų yra keli seniausi žinomi Biblijos rankraščiai, taip pat ir seniausia iki mūsų dienų išlikusi Dešimties Dievo įsakymų kopija.

Seniausias iš dokumentų datuojamas III a. pr. Kr., o naujausias – 70 mūsų eros metais, kai romėnų kariai sunaikino Antrąją žydų šventyklą Jeruzalėje.

Daugelis ekspertų mano, kad šiuos rankraščius parašė esėjai – uždara žydų sekta, kuri gyveno atsiskyrusi Judėjos dykumos Kamrano vietovėje ir jos uolose.

Naujausiuose iššifruotuose rankraščiuose yra užuomina į šios bendruomenės naudotą 364 dienų kalendorių, kitokį, nei mėnulio kalendorius, naudojamas žydų religinėje praktikoje iki mūsų dienų.

Juose taip pat rašoma apie kasmetines vyno ir alyvuogių derliaus šventes, kurios išnyko iš judaizmo tradicijų.