Įsivaizduokite pasaulį, kuriame nėra negražių ar silpnų žmonių. Arba pasaulį, kuriame galima užtikrinti, kad gimtų mėlynakis, tamsiaplaukis, stipresnis, protingesnis žmogus. Genų inžinieriai teigia, kad ateityje tai gali tapti įmanoma – tereikia pašalinti nepageidaujama geną ir pakeisti norimu.

Daktaras Davidas Kingas, Londone gyvenantis genetikas ir bioetikas, įkūrė nepriklausomą stebėtojų organizaciją „Human Genetic Alert“. Šie žmonės siekia užkirsti kelią genetinio tobulinimo idėjai arba, kaip sako pats įkūrėjas, technokratiniam žmonių problemų sprendimo būdui.

– Kai kurie istorikai sako, kad Sovietų Sąjunga ir nacistinė Vokietija siekė sukurti „superžmogų“, kuris būtų stipresnis už kitus, nereiklus ir ištikimas. Tačiau tuo metu mokslas nebuvo taip pažengęs. Ar realios galimybės keisti ir tobulinti žmones šiais laikais?

– Kai kurie dalykai bus įmanomi. Teoriškai kai kurie dalykai jau yra įmanomi. Sakykime, Didžiojoje Britanijoje raudoni plaukai yra nepageidaujamas bruožas, ir raudonplaukiai žmonės dažnai įžeidinėjami. Prieš kelerius metus danų spermos bankas (pagrindinis donorų spermos tiekėjas Jungtinei Karalystei) įvedė naują tvarką ir nusprendė daugiau nepriimti spermos iš raudonplaukių žmonių. Mes jau matome, kad tokie dalykai vyksta.

O šiemet britų vyriausybė iš esmės pritarė ir teigiamai žiūri į legalizavimą metodo, kuriuo pirmą kartą bus galima keisti žmogaus genomą. Jie peržengė liniją, kurios įvairių šalių bioetikai nusprendė neperžengti. Prieš kelerius metus mokslininkai taip pat sukūrė genetiškai modifikuotą žmogaus embrioną, kuris, žinoma, vėliau buvo sunaikintas. Po truputį šie dalykai tampa technologiškai įmanomi, ir vyriausybės pradeda sakyti: „Gerai, leiskime tai daryti.“

– Ar genetinis žmonių tobulinimas, tiesiogine to žodžio prasme, yra kažko tobulinimas, darymas pažangesniu?

– Įdomiai klausiate. Dauguma žmonių iš tiesų sakytų „žinoma – jeigu tai tobulinimas, žmogus daromas pažangesnis“. Aš žiūriu kitaip ir manau, kad žmonės nori save tobulinti dėl visuomenės diskriminacijos. Todėl tų dalykų nevadinu patobulinimu – iš tikrųjų manau, kad tie metodai blogina visuomenę. Mes turime spręsti diskriminacijos problemą – tada turėsime tobulesnę visuomenę ir negalvosime apie tarpusavio konkurenciją, kas tariamai yra geresnis. Esu įsitikinęs, kad įvyks tragedija, jei vieni vaikai gims genetiškai pranašesni už kitus. Tai atvirkščia pažangiai visuomenei.

– Tačiau kai kurie mokslininkai gali sakyti, kad tai greitas būdas suteikti žmonėms laimingesnį gyvenimą, padaryti juos stipresnius, protingesnius. Kur matote grėsmę?

– Pagrindinė priežastis, kodėl žmonėms šiuo metu netaikoma genų inžinerija, yra technologijų netikslumas. Tarkim, jei įterpsi naują geną, kitas genas gali būti sunaikintas ir tai sukels vaikui medicininių problemų. Tačiau dabar yra genetinis testas, kuris per nėštumą leidžia tėvams ištirti vaisių – atrasti nepageidaujamą geną ir nutraukti nėštumą. Dėl tos priežasties 90 proc. nėštumų nutraukiama, kai kūdikis turi Dauno sindromą. Tam tikra prasme galiu suprasti mokslininkų norą padėti, tačiau jie visiškai nesupranta, kas gali žmonėms padėti.

Neseniai kalbėjau su mokslininku ir jis paklausė: „Jeigu visi mūsų vaikai turėtų geną, kuris būtų atsparus ŽIV virusui? Argi tai nebūtų gerai?“ Galima suprasti jų gerus norus, tačiau vėl mąstau kitaip – tai klasikinis technokratinio mąstymo pavyzdys. Iš tikrųjų ŽIV viruso problemą turime tik dėl įvairiausių socialinių priežasčių, kurios ir lėmė šią epidemiją. Todėl ir turime kreipti dėmesį į tas socialines problemas. Yra sena patarlė: „Kai vienintelis turimas įrankis yra plaktukas – visos problemos atrodo kaip vinis.“ Mokslininkai turi savo įrankį (mokslą) ir mano, kad mokslu gali išspręsti visas problemas.