– Pone Kingai, kiek tai įmanoma? Man asmeniškai galimybė keisti akių ar plaukų spalvą skamba mažų mažiausiai keistai.

– Yra keturi genai, lemiantys akių spalvą – tai nustatyta prieš 10–15 metų. O pakeisti keturis genus šiuo metu nėra technologiškai neįmanoma. Tačiau dabartinės technologijos kelia genų mutacijos riziką. Jau daviau pavyzdį su raudonais plaukais – raudonus plaukus nulemia tik vienas genas. Todėl, jei tėvai tikrai norėtų, kad jų vaikas turėtų raudonus plaukus, tai būtų gana paprasta.

– Įsivaizduokime, kad jau galime keisti plaukų ar akių spalvą. Kuo tai gali tapti? Verslu? Paslauga?

– Kai žmonės apie tai diskutuoja, paprastai sako, kad tai tik abstraktus, teorinis dalykas, galintis nutikti ateityje. Iš tiesų dauguma tokių dalykų vyksta jau dabar. Pavyzdžiui, JAV yra komercinė kiaušialąsčių rinka. Paprasta, darbininkų klasės moteris už savo kiaušinėlį gaus 5–10 tūkst. dolerių. Tačiau aukšto intelekto, graži, talentinga, atletiška ir pan. – 100 tūkst. dolerių. Tokia eugenikos rinka jau egzistuoja – kiaušinėlių donorės turi nusiųsti informaciją apie save agentūrai, o tada moterys tiesiog varto nuotraukų katalogą ir sako: „Aš noriu, kad mano vaikas būtų panašus į ją!“ Taip viskas ir veikia.

– O kaip galimybės padidinti protinį potencialą? Ar tai iš viso verta diskusijos?

– Intelektas – ta mokslo sritis, apie kurią labai daug diskutuojama. Šiuo metu mes kaip tik turime ginčą šia tema, nes britų vyriausybės Mokslo departamento patarėjai sako, kad turėtume genetiškai testuoti vaikus, kad nustatytume, į kokią mokyklą jie eis. Tačiau konkreti manipuliacija genais moksliškai kol kas nėra labai reali.

Yra paprastesnių būdų tai daryti – pavyzdžiui, 8-ajame dešimtmetyje kažkas įkūrė spermos banką Nobelio premijos laureatams. Jie priėmė spermą tik iš Nobelio premijos laureatų ir tuos pavyzdžius labai brangiai pardavinėjo turtingoms moterims, kurios norėjo turėti protingą vaiką. Niekas nežino, ar tai suveikė. Nemanau, kad buvo atlikti tyrimai, ar tie vaikai iš tikrųjų buvo protingesni. Pavadinčiau tai technokratine, nelygių teisių politika. Čia yra visa problema – tai stums mus į tokią visuomenę, kokią jūs minėjote pradžioje, kalbėdamas apie nacius.

– Jūs net sakėte, kad diktatoriai gali naudoti šias technologijas kurdami armijas.

– Manau, kad yra kitų technokratinių būdų kurti „superkarių“ armijoms. Tikėtina, kad tos technologijos bus veiksmingesnės ir greitesnės nei genetiniai metodai. Pavyzdžiui, JAV armija ieško būdų, kaip tiesiogiai susieti karių smegenis su kompiuteriais ir patobulinti jų kūnus naudojant skaitmenines technologijas bei įvairias medžiagas. Tiesą sakant, tai mane labiau jaudina nei genetiškai patobulintos armijos.