Raketa buvo sėkmingai paleista iš Floridos Kanaveralo kyšulio 10 val. vietos (17 val. Lietuvos) laiku, praėjus parai po to, kai dėl prastų oro sąlygų buvo atidėtas pradinis startas.

„SpaceX“ gamybos vadovas Andy Tranas (Endis Tranas) raketos paleidimo vaizdo įraše pažymėjo, kad „Falcon 9“ gabeno 133 komercinius ir valstybinius „kosminius aparatus“, taip pat 10 „SpaceX“ palydovų.

„Tai didžiausias skaičius per vieną misiją iškeltų kosminių aparatų“, – pabrėžė A. Tranas.

„SpaceX“ vykdo „bendrų skrydžių“ programą, leidžiančią kitoms kompanijoms ir vyriausybėms už mokestį JAV milijardieriaus Elono Musko (Ilono Masko) įkurtai bendrovei iškelti savo technologijas į kosmosą.

Kelios minutės po paleidimo raketai pasiekus į kosmoso ribą pirmoji „Falcon 9“ pakopa atsiskyrė nuo likusios konstrukcijos ir pradėjo valdomai leistis atgal į Žemę.

Vėliau ši daugkartinio naudojimo raketos pakopa nutūpė ant autonominės jūrinės platformos „Of Course I Still Love You“ Atlanto vandenyne. Ši pakopa buvo sėkmingai susigrąžinta jau penktąjį kartą.

„SpaceX“ socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė, jog visi 143 palydovai buvo sėkmingai iškelti.

Bendrovė siekia pasiųsti į orbitą tūkstančius nedidelių palydovų, turinčių sudaryti pasaulinę plačiajuosčio interneto ryšio sistemą „Starlink“.

Mokslininkai reiškia susirūpinimą dėl erdvę aplink Žemę užteršiančių objektų skaičiaus. Vis dėlto „SpaceX“ sako, kad jos palydovai suprojektuoti po kelerių metų sudegti atmosferoje.

Lietuvoje sukurtas palydovas

Kartu su kitais kosminiais aparatais savo kelionę pradėjo ir dar vienas Lietuvos mažųjų palydovų kūrėjos „NanoAvionics“ palydovas, nurodė bendrovė.

Lietuvoje sukurtas aparatas „Charlie“ yra jau trečiasis per pastarąjį pusmetį į kosmosą iškeltas „NanoAvionics“ palydovas.

„Charlie“ yra pirmasis iš dviejų „NanoAvionics“ palydovų, sukurtų JAV radijo dažnių ir duomenų analizės bendrovės „Aurora Insight“ užsakymu. Abu palydovai taps JAV bendrovės kuriamos, duomenų rinkimo ir perdavimo į Žemę, sistemos dalimi. Antrasis palydovas – „Bravo“ – į orbitą turėtų būti iškeltas per pirmąjį šių metų ketvirtį, sakoma bendrovės pranešime spaudai.

„NanoAvionics“ nurodė, kad „Aurora Insight“ palydovus naudos radijo dažnių spektro stebėsenai, apdorojant mobiliojo ryšio ir belaidžio duomenų perdavimo, televizijos transliavimo signalus. „Aurora“ technologija leidžia fiksuoti radijo dažnių juostų naudojimo intensyvumą, taršą, interferenciją, o sukauptą informaciją atvaizduoti žemėlapyje realiu laiku. Stebėsenos duomenys padeda mobiliojo ryšio ar mobiliųjų duomenų operatoriams, transliuotojams ir kitiems radijo dažnių naudotojams efektyviau išnaudoti turimą infrastruktūrą ar ją plėsti.

„NanoAvionics“ – pirmoji lietuviška kosmoso technologijų įmonė, kurianti ir tiekianti naujos kartos elektroninius ir mechaninius mažųjų palydovų sistemų sprendimus, komponentus bei misijos integracijos paslaugas. Bendrovės sukurtos palydovų platformos M6P ir M12P leidžia aptarnauti vis labiau populiarėjančią komercinę kosmoso rinką. Įmonė daug dėmesio skiria būtiniausioms palydovų funkcijoms įgalinti ir jų paleidimui optimizuoti, taip pat siekia į kosmosą leisti ne tik pavienius palydovus, bet ir vadinamuosius palydovų spiečius. Per pastaruosius kelerius metus įmonė jau yra įvykdžiusi daugiau nei 75 sėkmingas palydovų misijas ir komercinius projektus.