Kai susipina aistra gaminti ir noras dalintis (receptai)

Edita Guščienė, kaip ir daugelis moterų, maisto gaminimu susidomėjo ištekėjusi. Ji neabejoja, kad ir šiuo metu sostinėje studijuojanti dukra, atėjus laikui, panirs į skonių paieškas. Tad su meile kaupia patarimus savo feisbuko paskyroje „Babaužiuko virtuvėlė“, kuri praverčia visiems, ieškantiems naujų patiekalų idėjų.

Privertė gyvenimas

„Gyvenu Kretingoje su sūnumi ir vyru, dukra studijuoja ir dirba Vilniuje, – prisistato Edita. – Sūnus labai mėgsta gaminti, o dukra, kaip tikra menininkė, nelabai draugauja su virtuve, bet, manau, čia tik laiko klausimas.“

Pašnekovė 25 metus dirbo maitinimo ir aptarnavimo sferoje, tad maisto kultūra, patiekimas, skonių paieškos jai – puikiai žinomos sritys. Nors pagrindinis jos darbas nebuvo virtuvėje, mėgo stebėti, kaip dirba šefai, visko jų klausinėdavo, visko ragaudavo.

Na, o pačios aistra gaminti atsirado ne iš karto. „Tiesiog buvau priversta, – juokiasi Edita. – Kai ištekėjau, mano vyras buvo baigęs virėjų mokymus ir labai skaniai gamino – visokias įdarytas vištas, tortus, bandeles... O aš – tik išėjusi iš tėvelių namų, pagrandukė, visų lepinama – temokėjau bulves, kiaušinienę ar paprasčiausius blynus iškepti. Teko kažko imtis. Prisipirkau žurnaliukų apie maisto gaminimą ir pradėjau eksperimentuoti. Oi, kiek kentėjo mano šiukšliadėžė...“

Turi būti skanu ir gražu

E. Guščienė prisimena, kad abu jos tėveliai labai skaniai gamino. Tėtis virdavo nuostabiausias sriubas, neretai ir ji kartu: pjaustydama daržoves visokių paslapčių ir gudrybių iš jo išgirsdavo, kurios, pačiai pradėjus gaminti, labai pravertė.

O mama buvo visų kitų patiekalų fėja, bet neturėjo kantrybės mokyti, tad leido dukrai džiaugtis nerūpestinga jaunyste. Visada sakydavo: spėsi prisigaminti, kai reikės, tada ir išmoksi.

„Gal todėl ir aš, augindama savo vaikus, tuo vadovaujuosi – manau, ateina laikas, kai pajunti norą gaminti. Tačiau abiejų mano vaikų skoniai labai išlavinti, nes maistas pas mus įvairus – nuo paprastų patiekalų iki vėžiagyvių“, – sako pašnekovė.

Paklausta, kodėl nusprendė sukurti feisbuko paskyrą „Babaužiuko virtuvėlė“, kurioje dalijasi savo gaminamų patiekalų receptais, Edita pamini labai konkrečią priežastį: dėl dukters, nes ji, susiruošusi gaminti ką nors iš mėgstamų patiekalų, vis skambindavo ir klausdavo, kas ir kaip. O pavadinimo paskyrai toli ieškoti nereikėjo – Babaužiuku ją meiliai vadindavo artimas žmogus.

„Daug kas klausia, ar mes tai ir valgome, kuo dalijuosi paskyroje? Taip, mes būtent tai ir valgome. Man turi būti skanu, turi būti gražiai paserviruota ir būtinai turi būti gražūs indai. Todėl dažnai – ypač per šventes – mėgstu ne tik gaminti, bet ir stalą paruošti įspūdingą. Tai dar viena mano aistra.“

Patinka gaminti viską

„Ką gaminsiu, visada susiplanuoju savaitei, atsižvelgdama į šeimos norus ir sumanydama vis naujų patiekalų, – pasakoja pašnekovė. – Žinoma, ne visada pavyksta laikytis plano, nes būna ir taip, kad vienas vakarienei nori midijų, o kitas gal kokios košės, ir gamini.“

Editos šaldytuve visada galima rasti avokadų, sviesto, pieno, kiaušinių, naminių lašinių, namuose visada yra duonos. Tai – pagrindiniai maisto produktai. O toliau šaldytuvas pildomas pagal tai, ką planuojama gaminti.

„Dievinu Azijos virtuvę, – sako moteris, – bet šiaip man patinka viską gaminti – nuo salotų, sriubų, karštų patiekalų iki desertų. O didžiausi kritikai yra mano vaikai. Jei jiems nepatiko, daugiau to nebegaminsiu. Nors yra tokių patiekalų, kuriuos valgau tik aš.“

Tik štai susidėlioti viską taip, kad šeima kartu valgytų pusryčius, pietus ir vakarienę, nedažnai pavyksta.

„Aš pati nevalgau pusryčių – pirmas mano maistas būna apie pietus. Mano nuostata: kada noriu, tada ir valgau. Bet tikrai stengiuosi, kad kuo dažniau visi namiškiai susėstumėme prie stalo kartu – juk tai toks puikus ritualas“, – sako Edita.


Aitriųjų paprikų sriuba

500 g jautienos faršo,

16 g česnakų,

200 g konservuotų raudonųjų pupelių,

30 g aliejaus,

kubelis mėsos sultinio,

4 g cukraus,

2 g druskos,

680 g lečo padažo,

6 g maltų paprikų,

2 g maltų pipirų,

3 g maltų aitriųjų paprikų,

3 g raudonėlių,

200 ml vandens,

fermentinio sūrio.

Faršą pakepinkite su aliejumi. Lečo padažą pertrinkite trintuvu, dėkite sutrintą česnaką ir kitus prieskonius. Į puodą sukrėskite apkepintą jautieną ir padažą, supilkite karštą sultinį, suberkite nuplautas pupeles ir viską troškinkite ant silpnos ugnies, orkaitėje arba keptuve 200 °C temperatūroje apie 1,5 valandos. Patiekite gausiai apibarstę tarkuotu sūriu, su pakepintu skrebučiu, apteptu su žolelių sviestu.

Burokėlių mišrainė su pievagrybiais

4 bulvės,

500 g burokėlių,

150 g pievagrybių,

2 morkos,

70 g raugintų agurkų,

100 g raugintų kopūstų,

1 raudonas svogūnas,

keli petražolių lapeliai,

70 ml aliejaus,

pipirų,

druskos.

Bulves, morkas ir burokėlius nuplaukite ir išvirkite su lupenomis. Ataušintas daržoves nulupkite, supjaustykite nedideliais kubeliais. Susmulkinkite agurkus ir svogūnus. Kopūstus nusunkite ir, jei reikia, pasmulkinkite. Supjaustytus grybus pakepkite su šaukštu aliejaus iki rusvumo. Sumaišykite visus produktus su likusiu aliejumi, pagal skonį pagardinkite pipirais ir druska, papuoškite petražolėmis.

Kiaulienos šoninės kepsniukai

500 g šoninės su kaulu,

50 g garstyčių,

druskos,

pipirų,

kario prieskonių,

aliejaus.

Kiaulieną supjaustykite 1 cm storio riekelėmis. Jas ištrinkite druska, pipirais ir kariu, aptepkite garstyčiomis ir aliejumi. Taip marinuojamą mėsą galima laikyti šaldytuve dvi paras. Mėsą kepkite keptuvėje tol, kol išsilydys didžioji dalis riebalų. Jei neturite laiko ir noro stovėti prie viryklės, sudėkite viską į kepimo skardą, kepkite pusę valandos iki 160 °C įkaitintoje orkaitėje, po to dar 30 minučių – 180 °C orkaitėje. (Man net labiau patiko orkaitėje, mėsa buvo sultingesnė ir minkštesnė.) Patiekti su daržovėmis, pomidorų padažu, krienais, garstyčiomis ar kitu mėgstamu garnyru.

Apelsinų sultimis ir garstyčiomis glazūruota vištiena

10 vištienos blauzdelių,

6 česnakų skiltelės,

4 šaukštai minkšto sviesto,

druskos,

pipirų,

baziliko,

rozmarino,

čiobrelių.

Glazūrai:

6 šaukštai apelsinų sulčių,

2 šaukštai grūdėtų garstyčių,

2 šaukštai rudojo cukraus,

2 šaukštai tirpinto sviesto.

Česnakus susmulkinkite, sumaišykite su druska, pipirais, prieskoniais. Šiuo mišiniu įtrinkite blauzdeles, dėkite jas į kepimo skardą ir palikite bent valandai marinuotis. Pašaukite blauzdeles į iki 180 °C įkatintą orkaitę ir kepkite apie 20 minučių. Kol keps, sumaišykite visus glazūros ingredientus. Maišykite, kol ištirps cukrus. Po 20 minučių sumažinkite orkaitės temperatūrą iki 170 °C. Aptepkite glazūra vištieną (pasilikite truputį dar vienam aptepimui) ir kepkite dar 10 minučių. Po to vėl aptepkite glazūra ir dar kepkite apie 15 minučių, kol gražiai apskrus.

Varškės tinginys

500 g varškės,

360 g sausainių,

220 g kondensuoto pieno,

100 g šilauogių (arba džiovintų vaisių),

100 g riešutų,

200 g kambario temperatūros sviesto,

2 šaukštai vanilinio cukraus,

1 šaukštelis migdolo kvapo esencijos,

2 šaukštai citrinos sulčių.

Sausainius sulaužykite nedideliais gabalėliais ir atidėkite į šalį. Į dubenį dėkite sviestą, pilkite kondensuotą pieną, vanilinį cukrų, migdolo kvapo esenciją, citrinų sultis. Išsukite iki vientisos masės. Sudėkite varškę ir viską išmaišykite. Suberkite uogas, riešutus ir sausainius, permaišykite. Indą išklokite sviestiniu popieriumi ir sudėkite tinginio masę. Palikite šaldytuve bent 6 valandoms, geriausia laikyti per naktį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Klimatariška mityba – tvaraus ir aplinkai draugiško maisto pasirinkimas
    Klimatariška mityba – tvaraus ir aplinkai draugiško maisto pasirinkimas

    Visuomenei vis labiau domintis tvarumu, populiarėja klimatui nekensminga vietinė (klimatariška) mityba. Klimatarai didelį dėmesį skiria augaliniam maistui, sezoniniams ir vietiniams produktams, siekdami sukurti kuo mažiau taršos. ...

  • Šefas J. Kapkovičius: tvarumas virtuvėje – ne tik maisto tausojimas
    Šefas J. Kapkovičius: tvarumas virtuvėje – ne tik maisto tausojimas

    Tvarumo idėjos vis labiau įsitvirtina daugelio gyvenime. Tvaraus maisto akademijos mentoriaus, „Michelin“ gido įvertinto restorano šefo Justino Kapkovičiaus požiūriu, tvarumas virtuvėje – labai plati sąvoka, maisto nešva...

  • Ant rudeninio stalo – šilumos ir jėgų teikiantis maistas <span style=color:red;>(receptai)</span>
    Ant rudeninio stalo – šilumos ir jėgų teikiantis maistas (receptai)

    Rudens sezonu mūsų kasdieniai įpročiai keičiasi: šilumos ir jaukumo norisi ne tik aprangoje, bet ir lėkštėje. Mitybos specialistė Gabrielė Urbonaitė primena, kad tinkamai parinktas maistas šiuo laikotarpiu gali padėti išl...

  • Trečiadienis – žuvadienis: pravers kelios gudrybės <span style=color:red;>(receptai)</span>
    Trečiadienis – žuvadienis: pravers kelios gudrybės (receptai)

    Dažniau valgyti žuvį ar jūros produktus – vienas paprasčiausių būdų sveikiau maitintis nesiimant drastiškų pokyčių savo mitybos įpročiuose. Kad su malonumu žuvį pietums ar vakarienei valgytų visa šeima, renkantis rūš...

  • Ant stalo – kiaulienos nugarinė <span style=color:red;>(receptai)</span>
    Ant stalo – kiaulienos nugarinė (receptai)

    Kas kitas vis labiau vėstant orams suteiks geresnės nuotaikos ir savijautos nei virtuvėje garuojantys maistingi ir gardūs patiekalai? Kiaulienos nugarinė – maistingas ir universalus ingredientas, puikiai tinkantis skirtingiems patiekalams gaminti. ...

  • Virtuvė pakvips obuoliais <span style=color:red;>(receptai)</span>
    Virtuvė pakvips obuoliais (receptai)

    Obuoliai tarp rudens gėrybių – populiariausi. Ne veltui – nors daugeliui jie siejasi su saldžiais kepiniais, turbūt nėra patiekalo, kurio šie vaisiai negalėtų papildyti. Jie puikiai tinka ir padažams, salotoms, dera prie įvairių m...

  • Valgomosios gėlės: gražu, bet ne visada saugu
    Valgomosios gėlės: gražu, bet ne visada saugu

    Jau nieko nebestebina, kai maistas puošiamas džiovintomis arba šviežiomis gėlėmis, jų žiedlapiais. Kai kurios gėlės iš tiesų patiekalui suteikia išskirtinumo, tačiau ne visos yra valgomos, o kai kurių žiedai gali sukelti...

  • Fermentuotas maistas – natūralus būdas stiprinti imunitetą
    Fermentuotas maistas – natūralus būdas stiprinti imunitetą

    Įsibėgėjant rudeniui, daugelis iš mūsų ima ruoštis šaltajam sezonui. Po gausaus derliaus daržovių konservavimas yra vienas pagrindinių virtuvės darbų. Šaltuoju sezonu mūsų organizmui itin naudingas fermentuotas maistas. ...

    1
  • Prikelkite duoną antram gyvenimui <span style=color:red;>(receptai)</span>
    Prikelkite duoną antram gyvenimui (receptai)

    Duona ir kepiniai yra kasdieniai produktai, kuriuos mėgstame šviežius, traškius ir minkštus. Tačiau vos iš jų išgaruoja drėgmė, kepiniai greitai pasensta ir pradeda kietėti. Tačiau, žinomo keliautojo ir kulinaro Vyta...

  • Humusas – tobulas mūsų organizmui <span style=color:red;>(receptai)</span>
    Humusas – tobulas mūsų organizmui (receptai)

    Įvairių pasaulio kraštų virtuves išbandyti mėgstantys lietuviai nebejotinai jau spėjo atrasti vieną pagrindinių Artimųjų Rytų virtuvės patiekalų – humusą. Šio iš avinžirnių gaminamo produkto skoninės, maistin...

    4
Daugiau straipsnių