- Enrika Striogaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Įvairių profesijų, bet sujungti aistros tapybai dailininko Antano Obcarsko tapybos studijos nariai mini ketverių metų studijos sukaktį, kurią įprasmina tapybos paroda, eksponuojama Kauno įvairių tautų kultūrų centre.
Talentingas mokytojas
Tapytojas A.Obcarskas – gerai žinomas Kauno menininkas, jo personalinė paroda iš ciklo "Lūžio kartos vardai" šiuo metu eksponuojama Kauno paveikslų galerijoje, jis pats visai neseniai grįžo iš VII tarptautinės Pekino meno bienalės. Į pastarąją menininkas pateko įveikęs atranką, kurioje dalyvavo apie 10 tūkst. dailininkų iš daugiau nei 120 šalių – kaunietis su savo darbu "Akriliniai rašmenys" atsidūrė tarp 260 laimingųjų. Lapkričio pabaigoje menininkas keliaus į Korėją, kur dalyvaus tarptautiniame meno projekte Seule.
Taigi mokytis pas Antaną (taip dažniausiai sako jo mokiniai, o studija vadinasi "Antaniniai obuoliai") – ir garbė, ir sėkmė, nes, kaip vienas kitam antrino studijos nariai, jis ypač tolerantiškas, įžvalgus, neužgesina kūrybinės ugnies ir tuo pat metu išlieka griežtas bei teisingas. Kartais priėjęs prie darbo tiesiog patyli, bet ir ta tyla būna iškalbinga, tačiau dažniausiai pastebi, kur yra stiprioji mokinio pusė, ir visada pabrėžia, kad svarbiausia kurti, ne kopijuoti, ir nuolat profesiškai augti: domėtis kitų autorių kūryba, lankytis parodose, analizuoti ir ieškoti savojo kelio.
Tapybos studijos nariai nėra tipiški mokiniai. Pirmiausia tai jau mokslus pabaigę, savus darbus dirbantys suaugę žmonės. Tiesa, tie mokslai ir darbai – kitų sričių, tačiau juos visus jungia aistra tapyti. Dažniausiai tai žmonės, vaikystėje ar jaunystėje mokęsi dailės mokyklose. Vėliau pabūgę ar atkalbėti jie stojo ne į dailės akademiją, bet pasirinko praktiškesnę profesiją, tik toji kūrybos ugnis neužgeso – kantriai laukė iš(si)pildymo meto.
Nemažai studijos narių mokėsi Antano Martinaičio dailės mokykloje ir, kaip sakoma, užsikabino, bet tai įmanoma tik tuomet, kai viduje slypi troškimas iš(si)sakyti, at(si)skleisti improvizacinę, dvasinę, metafizinę gelmę.
Tapydamas aš savotiškai būnu ne aš – tarsi kitas, nepriklausantis nei nuo savo profesijos, nei nuo realaus, kasdieniško gyvenimo.
Suradę save
Ketverių metų studijos "Antaniniai obuoliai" sukakties proga surengtoje parodoje dalyvauja penkiolika autorių. Laimučio Brundzos, Kristinos Čivilytės, Irmos Gūžienės, Vandos Kaminskienės, Raimondo Karčiausko, Edmundo Kartano, Daivos Kupstienės, Rūtos Levulienės, Jolitos Lubienės, Ugniaus Motiejūno, Gitanos Padegimienės, Dainoros Ramanauskienės, Ritos Rimšienės, Gintarės Šiaulienės, Aušros Žukauskienės darbai liudija / atveria savąjį išskirtinumą, individualų matymą. Tai ypač ryški, sodri, intensyvi paroda.
Nenuostabu, kad daugelis parodos autorių ("antaninių obuolių") jau turi savąjį žiūrovą, rengia personalines ekspozicijas ir dalyvauja grupinėse parodose, jų darbų galima rasti dailės galerijose. Vis dėlto svarbiausia yra satisfakcija, t.y. kūrybinio išsipildymo džiaugsmas, pilnatvė. Žinojimas, kad tu neuždarei savęs į narvelį, neuž(si)gniaužei, neužgesinai to, kas turėjo tekėti, verstis ir virsti. Ieškojai ir radai. Savąjį pomėgį, išraišką, kūrybinį proveržį, save patį. Smalsų, jautrų, pažeidžiamą ir drauge nenugalimai stiprų, nes kad ir kaip ten dėliotųsi išorėje, viduje yra tapyba. Užuovėja ir namai.
Ir virusas, ir meditacija
Akivaizdu, kad vieni parodos autoriai – intravertiškos natūros, tylūs, meditatyvūs, kiti – atviri, ekspresyvūs, ryškūs. O gal ne? Kiek tapybos darbas atskleidžia patį autorių? Gal jis kaip tik pasislepia, ar tai, kai slėpė, atveria?
"Tapydamas aš savotiškai būnu ne aš – tarsi kitas, nepriklausantis nei nuo savo profesijos, nei nuo realaus, kasdieniško gyvenimo, – prisipažino vienas "antaninių obuolių". – Tapyba man – kaip virusas, nuo kurio negaliu, o ir nenoriu išgyti. Ji atneša džiaugsmą, išgyvenimus, kokių kasdienėje veikloje nepatiriu."
Kitai studijos narei tapyba – kaip meditacija, ji padeda susikaupti, nusiraminti, atsipalaiduoti nuo to, kas vargina ar skaudina. Tapant galima viską pakeisti spalvomis, kompozija, potėpiu.
"Studijoje vyksta ypatingas bendravimas, visi atvirai dalijamės savo patirtimi tapyboje, savo atradimais ir nusivylimais, savo bandymais ir eksperimentais. O mokytojas Antanas visada sustato viską į savo vietas, kad per toli nenugrybautume. Tobulėjimui labai daug duoda plenerai, vykstantys ir žiemą, ir vasarą, Lietuvoje ir užsienyje – tuomet tarsi išnyksta išorinis pasaulis, buitis, darbai, lieka tik kūryba", – pasidalijo mintimis šios parodos organizatorė Rūta Levulienė.
Kad ir kiek kalbėtum su studijos nariais, aišku viena – jie su gyva tapymo ugnimi, su troškimu kurti. Kad ir kaip ten būtų, žiūrovas paprastai ilgėliau stabteli ties tuo paveikslu, kuris rezonuoja su jo pajauta, o šioje margoje savo išraiška parodoje turbūt yra visko – prisipažinimo, nutylėjimo, baimės, gestikuliavimo, nuoširdumo ir angažuotumo, racionalumo ir metafizikos. Savąjį "antaninį obuolį" tikrai yra iš ko išsirinkti, o gal atpažinti. Gruodžio 1 d. A.Obcarsko tapybos studijos narių paroda bus atidaryta Rokiškio kultūros centre.
Kas? A.Obcarsko studijos mokinių paroda "Keturi metai".
Kur? Kauno įvairių tautų kultūrų centre.
Kada? Veikia iki lapkričio 23 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ilgai laukta „Bohemos“ premjera įvyko!1
Kauno valstybinis muzikinis teatras lapkričio 23 ir 24 dienomis pristatė jau antrąją šio sezono premjerą – scenoje karaliavo legendinė, po šešių dešimtmečių į Kauno teatrą sugrįžusi, Giacomo Puccini opera „B...
-
Jaunieji muzikos lyderiai išpildys svajonę groti su orkestru2
„Užlipusi ant scenos pasimėgausiu akimirka, kurios taip ilgai laukiau“, – sako keturiolikmetė pianistė Kotryna Janavičiūtė. Su kitais aštuoniais jaunaisiais muzikantais ji pasirodys Kauno valstybinės filharmonijos scenoje. Kart...
-
Mitologinėse ganyklose: V. K. Slavinsko atminimui
Gaivinu atmintyje ne taip seniai įvykusį apsilankymą menininko Viliaus Ksavero Slavinsko (1943–2023) namuose. Senojo Kauno dvasią tebesaugančioje vietoje – Žaliakalnyje, prie pat Ąžuolyno. Namuose, kuriuos galima vadinti galerija dėl juose...
-
Kauno miesto muziejus kviečia laukti šv. Kalėdų kartu1
Penki Kauno miesto muziejaus (KMM) padaliniai – Kauno rotušė, Kauno pilis, M. ir K. Petrauskų namai, Tautinės muzikos muziejus bei Juozo Gruodžio namai – pradeda gyventi šv. Kalėdų laukimu. Nuo laiko kartu kuriant kalėdines dov...
-
Dainos mus lydi visada: šauliai rengia moksleivių patriotinių dainų konkursą3
Lapkričio 26 d., antradienį, 10–15 val., Lietuvos karininkų ramovėje, Kaune, jau devynioliktą kartą rengiamas tradicinis Kauno miesto ir rajono moksleivių patriotinių dainų konkursas. ...
-
Vidinės erdvės choreografiniai tyrinėjimai
Jei jautiesi supratęs save, būsi suprastas ir žiūrovų, sako šiuolaikinio šokio menininkė Ugnė Kavaliauskaitė. Kartu su šokėju, choreografu, pedagogu Pauliumi Prieveliu ji pristato savo debiutinį spektaklį „Sauliaus ir Alex...
-
Kauno valstybiniame lėlių teatre premjera – „Karalius Lyras“ suaugusiesiems2
Praėjusį savaitgalį Kauno valstybiniame lėlių teatre įvyko ilgai laukta premjera suaugusiesiems „Karalius Lyras“ (režisierė Ewa Piotrovska / Lenkija), kurią palydėjo gausios žiūrovų ovacijos. Pagrindinį personažą – Karalių Ly...
-
Būsenos tarp tikro ir sukurto pasaulio
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) menų galerijoje „101“ eksponuojama Jovitos Ambrazaitytės kuruojama paroda „Bardo. Trys būsenos“ kviečia žiūrovus žengti į nepažinią erdvę tarp materialaus ir minčių pasaulio, kuriame sus...
-
G. Puccini „Bohema“ – opera apie meilės ilgesį1
Kauno valstybinis muzikinis teatras lapkričio 23 d. išleidžia antrąją sezono premjerą – Giacomo Puccini operą „Bohema“. ...
-
SEL kultinis posakis „daug garso ir šviesų“ įgis naują prasmę: kai pamačiau sąskaitas – išsižiojau9
Nors surengti pasirodymą arenoje Lietuvos šou versle yra tarsi populiarumo pasitikrinimas ar net mados reikalas, akivaizdu, kad surinkti pilną salę gerbėjų pavyksta toli gražu ne kiekvienam atlikėjui. O publika tampa vis įnoringesnė. Būtent d...