Jau aštuonerius metus gyvuojančios Žanetos Šalavėjienės vadovaujamos studijos menininkai savo kūrybai pristatyti pasirinko industrinio stiliaus verslo centre neseniai atidarytą naują atvirą meno galeriją.

„Visi mes nuo vaikystės mėgstame piešti. Laikui bėgant dėl įvairių priežaščių šį pomėgį palikdavome praeityje. Dabar požiūris stipriai pasikeitęs. Kiekvienas gali tapyti“, – sako Ž. Šalavėjienė. Anot jos, dažų terapija – greitai užburiantis ir įtraukiantis procesas.

„Studijoje gimsta daugybė gražių dalykų, todėl savo darbų parodas „Drobės“ fabriko erdvėse ir kitose vietose rengiame nuolatos. Labai malonu, kad kai kuriose parodose apsilankę meno profesionalai negaili gražių komplimentų“, – džiaugėsi ji.

Kuo daugiau skiri laiko šiam pomėgiui, tuo labiau norisi gilintis į meną.

Kuo daugiau skiri laiko šiam pomėgiui, tuo labiau norisi gilintis į meną. „Tarsi laikui bėgant pajunti meno alkį“, – sako moteris, su studijos dalyviais vykstanti į tapybos stovyklas, ekskursijas, kurių metu lankomi garsiausi Europos muziejai, susipažįstama su juose saugomais pasaulio meno šedevrais. „Aplankėme Barseloną ir Romą. Šiuo metu planuojama tapybos plenero stovykla Palangoje ir spalio mėnesį kultūrinė kelionė į Italiją, Neapolį ir Amalfį. Keliauti su mumis gali visi neabejingi grožiui ir menui“, – pasakoja Ž. Šalavėjienė.

Naujausioje tapybos darbų parodoje savo kūrinius pristato pati studijos vadovė ir Brigita Čapkauskaitė, Kristina Abromaitė, Laura Grieštaragytė, Rimantė Lydytė, Rūta Ozerenskienė, Elena Karpenko.

Tapytoja B. Čapkauskaitė – meditatyvios abstrakcijos kūrėja. Savo darbuose ji skleidžia harmoniją, santykį su visata ir pasauliu. Jos paveiksluose dominuoja šviesios spalvos, abstraktūs motyvai, darbų kompozicijai būdinga ekspresyvi dinamika.

K. Abromaitė parodoje pristato kelis tapybos kūrinius. Autorė kuria abstrakčius peizažus, tačiau eksponuoja ir darbą, kuriame kiek ironiškai pateikia antikinį skulptūrinį portretą – savitą dialogą tarp klasikos ir dabarties.

Kita studijos lankytoja R. Ozerenskienė savo darbuose ryškina emocijas, būsenas per abstrakčią stilistiką, niuansuotą koloristiką. Architektės R. Lydytės drobėse atsiranda geometrizuotų formų, kompozicijos fragmentiškos, subtiliai derinama koloristika, ieškoma spalvinių kontrastų. Kiekvienas darbas perduoda subrandintą mintį žiūrovui, kviečia į dialogą, aktualizuoja skirtingus kontekstus.

L. Grieštaragytės abstrakčios kompozicijos paremtos kontrastinga koloristika, linijų ekspresija ir įvairove. Ž. Šalavėjienė parodoje pristato realistinės stilistikos paveikslą – moters aktas, panardintas vandenyje moters kūno fragmentas yra išryškintas kontrastine stilistika, gali būti lyginamas su Undinėlės motyvu.