- Kristina Budrytė-Genevičė, menotyrininkė, parodos kuratorė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Erdvė: paroda stebina ne tik E.Frėjaus kūrinių svarumu, bet ir jos arckitektūriniu sprendimu (parodos architektas – Adomas Rimšelis).
-
Erdvė: paroda stebina ne tik E.Frėjaus kūrinių svarumu, bet ir jos arckitektūriniu sprendimu (parodos architektas – Adomas Rimšelis).
-
Erdvė: paroda stebina ne tik E.Frėjaus kūrinių svarumu, bet ir jos arckitektūriniu sprendimu (parodos architektas – Adomas Rimšelis).
-
Erdvė: paroda stebina ne tik E.Frėjaus kūrinių svarumu, bet ir jos arckitektūriniu sprendimu (parodos architektas – Adomas Rimšelis).
-
Erdvė: paroda stebina ne tik E.Frėjaus kūrinių svarumu, bet ir jos arckitektūriniu sprendimu (parodos architektas – Adomas Rimšelis).
-
Erdvė: paroda stebina ne tik E.Frėjaus kūrinių svarumu, bet ir jos arckitektūriniu sprendimu (parodos architektas – Adomas Rimšelis).
Sulaukusi didelio populiarumo, pratęsiama apleistose buvusio kino teatro "Daina" veikianti Edmundo Frėjaus kūrinių paroda "Gimęs skraidyti".
Gimę skraidyti – taip E.Frėjus buvo pavadinęs paskutiniąją parodą, panašiai galvodavo apie daugumą savo ekspozicinių kūrinių, kurių pavadinimai dažnai buvo susiję su skrydžiu, bandymu pakilti. Rengiant retrospektyvinę kūrybos parodą frazę "gimę skraidyti" dažnai kartodavo ir organizatoriai, kol galiausiai ji atsisuko į patį metalo skulptorių – parodydama kūrėjo latentinį troškimą ir utopinį siekį – įkvėpti ir skristi.
Peržvelgus visą kūrybinį palikimą patį autorių galime pavadinti gimusiu skraidyti tarp žemiškų ir dangiškų dalykų; jo gyvsidabriškas charakteris ir talentas gebėjo sujungti, sulydyti prieštaringiausias reikšmes.
Erdvė: paroda stebina ne tik E.Frėjaus kūrinių svarumu, bet ir jos arckitektūriniu sprendimu (parodos architektas – Adomas Rimšelis). / L. Mykolaičio nuotr.
Ne viena parodoje eksponuojama skulptūra turi pakilimo įspūdį – nors kūnas ir sunkus, medžiagiškas, žemiškas, bet stiebiasi aukštyn visais įmanomais būdais. Kartais emocijai sustiprinti pritaisomi sparnai arba pats kūnas daromas iš skraidančių būtybių (paukščių pavidalų) formų, kartais pasitelkiama mitologinė magija, alegorijos ar net šventumo jausmas. Parodos pagrindinę dalį sudarys kaltos geležies skulptūros (1995–2009), taip pat keletas nebaigtų skulptūrų, detalių ar konstrukcijų, kurios tarsi dokumentuoja paskutinius skulptoriaus sumanymus.
Patį autorių galime pavadinti gimusiu skraidyti tarp žemiškų ir dangiškų dalykų; jo gyvsidabriškas charakteris ir talentas gebėjo sujungti, sulydyti prieštaringiausias reikšmes.
Parodoje eksponuojamas piešinių rinkinys "Neskraidančios būtybės". Nors šių būtybių erdvinius rezultatus galima pamatyti kai kurių skulptūrų sumanymuose, jos ir nupieštos gyvena savarankišką gyvenimą – savo dinamika, besisklaidančia pilnuma verčia ieškoti to besisukančio variklio ar virpulio, kuris užveda šias figūras amžinojo šokio.
E.Frėjaus tapybai parodoje atstovauja septynių darbų rinkinys, datuojamas 1978–1983 m. Tuo laikotarpiu menininkas sumanė išbandyti jėgas tapyboje, savai tematikai pasirinkdamas tų dienų aktualijas. Grubia, primityvia maniera tepdamas ryškius aliejinius dažus ant kartono, jis nutapė įvairiausių aplinkos objektų, įamžino absurdiškas, efemeriškas ar per visą šalį tuomet nuvilnijusios istorijos akimirkas.
Erdvė: paroda stebina ne tik E.Frėjaus kūrinių svarumu, bet ir jos arckitektūriniu sprendimu (parodos architektas – Adomas Rimšelis). / L. Mykolaičio nuotr.
Parodoje eksponuojami 1997–1998 m. sukurti unikalūs kaltos geležies medaliai, abstraktesnių reiškinių tematika, kurių ironišką mintį numanome iš pavadinimų, pvz., "Lietuvoje nieko naujo neįvyko 1994–1997" arba "Laukiame XXI amžiaus" ir kt.).
Ekspoziciją papildo du Henriko Gulbino dokumentiniai videofilmai apie skulptorių (2009 m.) ir paties E.Frėjaus kurti videoeksperimentai (XX a. 8–9 deš.).
Visi, kurie prisimena E.Frėjų, sieja jo paveikslą su žaižaruojančia ugnimi, atmena jį palinkusį ties priekalu, per petį mėtantį juokelius ir kartu kalantį karštą geležį, nesustojantį dirbti abiem rankomis. Keletą jo daiktų iš paskutinės dirbtuvės – nugludintą priekalą, kalvio odinę prijuostę, megztą kepurę, kėdę ir eskizus, modelius šeima išlaikė ir atrinko ekspozicijai. Ant priekalo žiūrovai ras ką tik išleistą albumą.
Erdvė: paroda stebina ne tik E.Frėjaus kūrinių svarumu, bet ir jos arckitektūriniu sprendimu (parodos architektas – Adomas Rimšelis). / L. Mykolaičio nuotr.
Parodos kūriniai ir artefaktai surinkti iš E.Frėjaus šeimos archyvo, draugų ir artimųjų kolekcijų bei Kauno modernaus meno fondo rinkinio.
Kas? E.Frėjaus darbų paroda "Gimęs skraidyti".
Kur? Buvusio kino teatro "Daina" patalpose (Savanorių pr. 74, Kaunas)
Kada? Veikia iki lapkričio 14 d. Darbo laikas: III–V 14–18 val., VI–VII 11–17 val.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaune prasideda jubiliejinė šimtmečio Dainų šventė „Kad giria žaliuotų“1
Šeštadienį Kaune prasidės 100 metų jubiliejų mininti Lietuvos dainų šventė. ...
-
Mėgaukis tyla / Enjoy the silence
Viskam yra laikas, metas kiekvienam įvykiui po dangumi. Yra laikas gimti ir mirti; laikas sodinti ir rauti, kas pasodinta. Yra laikas žudyti ir gydyti; laikas griauti ir statyti. Yra laikas verkti ir juoktis; laikas gedėti ir šokti. Yra laikas m...
-
R. Vikšraičio žmogus apnuogina ne tik savo kūną, bet ir visuomenės žaizdas3
Tie, kas bent kiek labiau domisi fotografijos menu, į klausimą, kas yra Lietuviško kaimo grimasų metraštininkas, atsakytų nesusimąstę. Rimaldas Vikšraitis. Vienų kritikuojamas, kitų vadinamas pasaulinio lygio kūrėju. Unikalaus br...
-
Lietuvos etnografijos muziejus – 50 metų atviras lankytojams: kviečia kartu paminėti jubiliejų1
Lietuvos etnografijos muziejus (LEM) įkurtas 1966 m., o lankytojams oficialiai atidarytas 1974 m. birželį. Šiemet sukanka 50 metų, kaip muziejus yra atviras lankytojams. Birželio 30 d. 11 val. muziejus kviečia kartu paminėti šią jubilieji...
-
Pažaislio muzikos festivalyje – premjeros ir atradimai
Paskutinę birželio savaitę Pažaislio muzikos festivalis pakvies publiką į tris išskirtinius koncertus, o du iš jų vyks pagrindinėje festivalio erdvėje – paslaptinga aura alsuojančiame Pažaislio vienuolyno kiemelyje. ...
-
Unikalios vietos Kaune atidarymas – ant stogo terasos gros L. Somovas15
Jau greitai Kaune bus atverta pirmoji tokia laisvalaikio erdvė, įkurta ant „Volfas Engelman“ bravoro stogo – „Panorama Skybar“. Birželio 28 d. šioje vietoje, žvelgiant į įspūdingus miesto panoraminius vaizdus, pirm...
-
Jaunuosius keramikus įkvėpė „Kauno dienos“ antraštės3
Kauno Antano Martinaičio dailės mokyklos skulptūros ir keramikos mokytojai kartu su savo 5–12 klasių mokiniais tęsia tradiciją – kasmet kuria molinius dirbinius, kuriems impulsą suteikia įvairios laikraščio „Kauno diena“...
-
100-mečio šventė Kaune: esmė – ugdyti tautos vienybės dvasią16
Prieš 100-metį Kaune buvo surengta pirmoji Dainų šventė. Jos organizatoriams teko rūpintis net šienu. Dabar rūpesčiai – kitokie. Tačiau esmė ta pati – ugdyti tautos vienybės dvasią. ...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone birželio 24–30 d.
Birželio 27 d. Garliavos kaimynystės parkas: 19 val. – vasaros renginių ciklo „Skambantis parkas“ penki koncertai. Atlikėjai ir programa derinami. Birželio 28 d. Parkas prie Ramučių kultūros centro: 18.30 val. – Roko kult...
-
Geto gyvenimą išliejo akvarele27
Parodoje Istorinėje LR Prezidentūroje Kaune – geto gyvenimas, geto žmonės ir keturių visa tai dokumentavusių menininkų darbai, kuriuos būtina pamatyti. ...