Etnografinio stiliaus mylėtojai rinkosi Kauno tvirtovės III fortą, šauliai ir jiems prijaučiantieji – Marvelės upės slėnį, jaunimas ir meninio „Fluxus“ stiliaus gerbėjai – Kauno tvirtovės sandėlį „Parakas“.

Lietuvos šaulių sąjunga ir Aleksoto bendruomenė pakvietė į Marvelės upės slėnį. Nuo praeivių akių slėnis yra gerai užmaskuotas: pasislėpęs tarp Julijanavos gatvės vingių ir šlaito, vedančio link Aleksoto aerodromo. Šiandien renginio vietą išdavė iš slėnio sklindančios patriotinės dainos ir leidžiantis Julijanavos gatve žemyn nuo Aleksoto link Kazliškių kaimo ir I-ojo forto pakelėje sustatyti automobiliai.

Šaulio dienos ir Joninių dūzgėse Marvelės upės slėnyje šauliai rikiavosi į rikiuotę, skambėjo Tautiška giesmė, tylos minute pagerbti žuvusieji už Lietuvos laisvę. Tik po to pereita prie vasaros saulėgrįžos šventės tradicijų: žoliauta, pinti ir plukdyti vainikai, degtas laužas.

Man daro įspūdį, kad jūs labiau jaučiatės šventės šeimininkais, patys kuriate šventės atmosferą.

Tarpukariu Šaulio diena būdavo švenčiama birželio 24 d. Šią tradiciją įvedė Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjas Vladas Putvinskis-Pūtvis, dabar bandoma ją atgaivinti.

Kur kas gausiau nei Aleksote Joninės švęstos kitame Kauno tvirtovės objekte – sandėlyje „Parakas“. Nuo pat šventės pradžios čia liepsnojo laužas, skambėjo dainos, pinti tinklai Ukrainos kariams. Jaunimą traukė bardų ir elektroninė muzika, tapyba ant rūbų bei galimybė įsiamžinti bendrame piešinyje, šlaito įkalnėje ganęsi ožiukai – vaikus, o laužas – visus. Kas ant laužo kepėsi atsineštą maistą, kas tiesiog jaukiai įsitaisė sėdmaišiuose ar ant rąstų – klausytis muzikos ir stebėti bendrą šurmulį.

„Man patinka, kad jūsų vasarvidžio šventė nėra labai komercializuota. Patinka, kad žmonės net maistą gaminasi patys: atsivežė dešrelių ir kepasi ant laužo. Jei panaši šventė vyktų Japonijoje, mes būtume paversti vartotojais. Čia būtų pristatyta daug parduotuvėlių ir viskas būtų parduodama. Man daro įspūdį, kad jūs labiau jaučiatės šventės šeimininkais, patys kuriate šventės atmosferą“, – pasakojo „Parake“ sutiktas japonų menininkas Kodo Chijiiwa. Atvykęs į Kauną įrengti savo šiuolaikinės fotografijos parodos ekspoziciją Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, jis nepraleido progos išvysti, kaip Lietuvoje švenčiamos Joninės.

Į „PARAKO“ vidų užklysti viliojo menininkų surengtos parodos bei Gongų misterija.

Vykstant misterijai, viena didžiausių buvusio parako sandėlio patalpų buvo sausakimša. „Keletą kartų giliai įkvėpkite ir su atodūsiu iškvėpkite“, – tamsioje patalpoje, blausiai apšviestoje neoninių šviesų, medituoti skambant gongams kvietė moteriškas balsas.

„Ir Kaunas turi baziliskus!“ – skelbė užrašas ant vienos „Parako“ sienų.

Pasitikti vidurnaktį organizatoriai čia kvietė ne tik ieškant stebuklingo paparčio žiedo – ir dalyvaujant ekstatiškuose šokiuose, šaudant iš lanko, žaidžiant stalo žaidimus ar tiesiog leidžiant laiką prie laužo.