- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kauno bienalė, daugiau kaip du dešimtmečius Kaune organizuojanti vieną didžiausių šiuolaikinio meno festivalių šalyje, keičia savo vizualinį identitetą.
Prasidėjusi kaip vietos tekstilės meno paroda, bienalė išaugo į tarptautinį pripažinimą pelniusį šiuolaikinio meno festivalį, o to paties pavadinimo organizacija nuosekliai plečia savo kultūros iniciatyvas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Prisitaikant prie tarptautinės rinkos pokyčių ir siekiant kurti stipresnį meno projektų atpažįstamumą, Kauno bienalė pristato logotipą ir simboliu tapusią naują raidę – kb, kuria nuo šiol bus žymimos kokybiškos šiuolaikinio meno patirtys.
Apie pokyčius – pokalbis su Kauno bienalės vadove, kuratore Neringa Kulik (N.K.) ir naujojo ženklo dizaineriu Dariumi Petreikiu (D.P.).
– Liko metai iki prasidedant 13-ajai Kauno bienalei. Tikriausiai neatsitiktinai pasirinkote šį pereinamąjį laikotarpį vizualinio identiteto pasikeitimui? Kokios pagrindinės priežastys lėmė sprendimą atnaujinti organizacijos įvaizdį?
N.K: 2020 m. yra ateinančios Kauno bienalės renginio planavimo metai, tad sąmoningai pasirinkome šį laikotarpį naujo vizualinio identiteto komunikacijai. Iš tiesų, apie vizualinio identiteto keitimą kartu su visa bienalės komanda pradėjome mąstyti pasibaigus parodai "Po išvykimo | Prieš atvykstant", kuri vyko 2019 m. vasaros laikotarpiu. Pagrindinės priežastys, lėmusios tokį sprendimą, buvo iš esmės pasikeitusi festivalio vykdomoji komanda. Tuomet kartu su kolegomis dalyvavome "Kaunas 2022" rengiamuose auditorijų plėtros mokymuose, kuriuos vedė ekspertė iš Lenkijos Agata Etmanowicz. Mokymų metu supratome, kad, įvykus komandos branduolio pokyčiams, mums reikia iš naujo peržvelgti Kauno bienalės pagrindines vertybes, organizacijos misiją ir viziją. Tad pagrindiniai pokyčiai prasidėjo nuo to, o vėliau sekė ir vizualinis identitetas, kuris turėjo atitikti naujai suformuluotas organizacijos vertybes, misiją ir viziją.
Kauno kultūriniam gyvenimui bienalė tokia pat svarbi, kaip ir jai būtent šis miestas, – pakeitus geografinę lokaciją, tai būtų visiškai kitas renginys.
– Naująjį Kauno bienalės logotipą sukūrė gerai žinomas dizaineris, menininkas D.Petreikis. Kokias pagrindines užduotis kėlėte jam ir kuo buvo įdomus šis procesas? Ar pasiūlytas variantas iškart buvo priimtinas jums ir komandai?
N.K.: Taip, prie naujo logotipo dizaino glaudžiai dirbome su kūrybine "Mamaika" komanda, Egle ir D.Petreikiais. Tiesa, jau ne pirmi metai, kai Kauno bienalės komanda dirba su šiais dizaineriais prie festivalio įvaizdžio, tad dėl ilgalaikio bendradarbiavimo atsirado abipusis pasitikėjimas. Eglė su Dariumi turi puikų suvokimą, kas yra "Kauno bienalė ir kaip ji keitėsi per pastaruosius kelerius metus. Manau, kad toks dizainerių matymas ir sukūrė pagrindą tam, kad susiklostytų sėkmingas bendradarbiavimas.
Iš esmės, per daugiau nei 20 gyvavimo metų Kauno bienalė smarkiai pasikeitė. Išaugome iš vietos tekstilės meno parodų iki tarptautinio lygio šiuolaikinio meno festivalio, kuris geba pritraukti žymius pasaulio kuratorius, menininkus ir partnerius. Be to, Kauno bienalė, kaip organizacija, ne tik organizuoja kas dvejus metus vykstantį vieną didžiausių šiuolaikinio meno renginių Baltijos šalyse, bet šiuo metu vykdo tarptautinį "Kūrybiškos Europos" platformos projektą "MagiC Carpets" (liet. "Stebuklingi kilimai") ir kitus tarptautinius projektus. Kartu su komanda norėjome, kad šie pokyčiai atsispindėtų ir naujame organizacijos vizualiniame identitete.
Kadangi dizaineriai yra mūsų artimi kolegos, galiu pasakyti, kad naujo logotipo kūrimo procesas buvo labai organiškas ir intuityvus. Dariaus pasiūlytas naujas logotipo dizainas – paprastos formos, k ir b raidės naujadaras, tariamas kb. Naujas Kauno bienalės logotipas – tai ne tik naujas organizacijos įvaizdis, bet ir simbolis, minimalus ir aiškus, atviras ir draugiškas. Tikiu, kad komandai bus malonu su juo dirbti.
– Dariau, papasakokite šiek tiek plačiau apie savo idėją atnaujintam Kauno bienalės ženklinimui?
D.P.: Kalbant apie Kauno bienalę kaip kultūrinį reiškinį, apie jos reikšmę ir vietą ne tik miesto, bet visos šalies, Europos kultūros įvykių kontekste, nesunku pastebėti, kad, iš vienos pusės, per ketvirtį amžiaus ji išaugo ir susiformavo ne tik kaip plačiai žinomas tarptautinis šiuolaikinio meno renginys, bet ir išsigrynino kaip išskirtinės meninės kokybės, kultūrinės vertės ženklas. Todėl, atnaujinant bienalės vizualinį identitetą, buvo svarbu pabrėžti jos ypatingą ryšį su Kaunu, su miestu, kurio ne tik uždaros viešos erdvės, bet ir gatvės, skverai, aikštės yra renginio scena, ekspozicijų, meninių veiksmų, kūrybinių susitikimų platforma. Tad miesto įženklinimas, įprasminimas naujajame bienalės simbolyje yra labai svarbus dėmuo.
Dviejų raidžių – k ir b – Kauno bienalės akronimo – jungtis, arba rašmenų sąauga, tapusi vienu ženklu, tarsi nauja raide, pabrėžia šią miesto ir renginio simbiozę: Kauno kultūriniam gyvenimui bienalė tokia pat svarbi, kaip ir jai būtent šis miestas, – pakeitus geografinę lokaciją, tai būtų visiškai kitas renginys. Turint galvoje bienalės tarptautiškumą, pavadinimo santrumpa vienodai sėkmingai perskaitoma ir suvokiama visomis kalbomis: KB – Kauno bienalė, Kaunas Biennial, Kaunas Biennale ir pan.
– Gyvename globalių pokyčių laikotarpiu. Organizacija – taip pat kintantis organizmas. Galbūt yra ir tolesnių planų atsinaujinti, vystytis?
N.K.: Šiandien ypač sudėtinga planuoti, nes sunku nuspėti, kokiame pasaulyje gyvensime ateityje. Didesnių pokyčių organizacijoje nenumatome, tačiau, tikiu, kad ateityje jų tikrai bus. Nuolat reikės prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių. Manau, kad kartu su komanda tikrai sugebėsime tai padaryti, nes mums nesvetimas kūrybiškas iššūkių sprendimas. Pavyzdžiui, šiuo metu kartu su artėjančios bienalės kuratore Josee Drouin-Brisebois reaguojame į dabartinę pasaulį užklupusią pandemiją ir ieškome įvairių būdų kaip pristatyti 13-ojoje Kauno bienalėje dalyvaujančių menininkų kūrinius ir padaryti juos prieinamus kuo platesnei auditorijai, įskaitant ir daugiau pažeidžiamas, artimiausiu metu negalėsiančias keliauti grupes. Pamažu imame suprasti, kad pandemija darys poveikį ir ateinančių metų pradžioje. Artėjant tryliktai Kauno bienalei daugiau galvosime apie tai, kaip mes galime būti svetingesni lankytojams tiek fizinėse vietose, tiek virtualiosiose platformose.
Žymė: naująjį Kauno bienalės logotipą N.Kulik vadina naują organizacijos veiklos etapą žyminčiu simboliu.
Liko lygiai vieni metai iki 13-osios Kauno bienalės atidarymo, kuris vyks 2021 m. lapkričio 12 d., tad kviečiu visus pasižymėti šią datą savo kalendoriuose ir nekantriai laukiu, kada kartu su komanda galėsime pasidalyti išsamesne informacija apie pagrindines festivalio erdves, dalyvaujančius menininkus ir vietos bei užsienio partnerius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jaunieji muzikos lyderiai išpildys svajonę groti su orkestru2
„Užlipusi ant scenos pasimėgausiu akimirka, kurios taip ilgai laukiau“, – sako keturiolikmetė pianistė Kotryna Janavičiūtė. Su kitais aštuoniais jaunaisiais muzikantais ji pasirodys Kauno valstybinės filharmonijos scenoje. Kart...
-
Mitologinėse ganyklose: V. K. Slavinsko atminimui
Gaivinu atmintyje ne taip seniai įvykusį apsilankymą menininko Viliaus Ksavero Slavinsko (1943–2023) namuose. Senojo Kauno dvasią tebesaugančioje vietoje – Žaliakalnyje, prie pat Ąžuolyno. Namuose, kuriuos galima vadinti galerija dėl juose...
-
Kauno miesto muziejus kviečia laukti šv. Kalėdų kartu1
Penki Kauno miesto muziejaus (KMM) padaliniai – Kauno rotušė, Kauno pilis, M. ir K. Petrauskų namai, Tautinės muzikos muziejus bei Juozo Gruodžio namai – pradeda gyventi šv. Kalėdų laukimu. Nuo laiko kartu kuriant kalėdines dov...
-
Dainos mus lydi visada: šauliai rengia moksleivių patriotinių dainų konkursą3
Lapkričio 26 d., antradienį, 10–15 val., Lietuvos karininkų ramovėje, Kaune, jau devynioliktą kartą rengiamas tradicinis Kauno miesto ir rajono moksleivių patriotinių dainų konkursas. ...
-
Vidinės erdvės choreografiniai tyrinėjimai
Jei jautiesi supratęs save, būsi suprastas ir žiūrovų, sako šiuolaikinio šokio menininkė Ugnė Kavaliauskaitė. Kartu su šokėju, choreografu, pedagogu Pauliumi Prieveliu ji pristato savo debiutinį spektaklį „Sauliaus ir Alex...
-
Kauno valstybiniame lėlių teatre premjera – „Karalius Lyras“ suaugusiesiems2
Praėjusį savaitgalį Kauno valstybiniame lėlių teatre įvyko ilgai laukta premjera suaugusiesiems „Karalius Lyras“ (režisierė Ewa Piotrovska / Lenkija), kurią palydėjo gausios žiūrovų ovacijos. Pagrindinį personažą – Karalių Ly...
-
Būsenos tarp tikro ir sukurto pasaulio
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) menų galerijoje „101“ eksponuojama Jovitos Ambrazaitytės kuruojama paroda „Bardo. Trys būsenos“ kviečia žiūrovus žengti į nepažinią erdvę tarp materialaus ir minčių pasaulio, kuriame sus...
-
G. Puccini „Bohema“ – opera apie meilės ilgesį1
Kauno valstybinis muzikinis teatras lapkričio 23 d. išleidžia antrąją sezono premjerą – Giacomo Puccini operą „Bohema“. ...
-
SEL kultinis posakis „daug garso ir šviesų“ įgis naują prasmę: kai pamačiau sąskaitas – išsižiojau9
Nors surengti pasirodymą arenoje Lietuvos šou versle yra tarsi populiarumo pasitikrinimas ar net mados reikalas, akivaizdu, kad surinkti pilną salę gerbėjų pavyksta toli gražu ne kiekvienam atlikėjui. O publika tampa vis įnoringesnė. Būtent d...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone lapkričio 18–23 d.
Lapkričio 18 d. Vandžiogalos laisvalaikio salė: 18 val. kūrybinės dirbtuvės, kalėdinių žaisliukų gamyba. Liučiūnų laisvalaikio salė: 12 ir 18 val. neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi projekto „Adatėlė devy...