- Evelina Kybartaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
M. K. Čiurlionio dailės muziejaus parodoje – kryžių miškas ir beribis dangus
-
M. K. Čiurlionio dailės muziejaus parodoje – kryžių miškas ir beribis dangus
-
M. K. Čiurlionio dailės muziejaus parodoje – kryžių miškas ir beribis dangus
-
M. K. Čiurlionio dailės muziejaus parodoje – kryžių miškas ir beribis dangus
-
M. K. Čiurlionio dailės muziejaus parodoje – kryžių miškas ir beribis dangus
Naujai įrengtame Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus vidiniame kiemelyje atidaryta pirmoji ekspozicija. Iki šiol dar nematytoje erdvėje kiekvienas lankytojas susipažins ne tik su kryždirbystės amatu, bet ir su į dangų kylančių kryžių viršūnių bei virš jų kabančių saulučių išgyventa istorija.
Identiteto dalis
Keliaujant po Lietuvą akį džiugina ne tik išraiškingas kraštovaizdis, bet ir ypatingą reikšmę jau nuo senovės turinti medinių kryžių ir koplytėlių gausa. Šie kryždirbių rankomis sukurti bei sukonstruoti medžio statiniai iki šiol puošia Lietuvos gyvenviečių pakeles, sodybas, laukus ir šventas vietas.
Kryžiams kurtos specialios maldos ir giesmės, o intencijų juos statyti buvo labai įvairių. Vienų reikšmę lėmė skirtingu laikotarpiu vyraujantys papročiai, kiti buvo dedikuoti progoms, įvairioms misijoms, sukaktims atminti. Kai kur kryžiai žymėjo kaimo ribas arba buvo svarbiausias sodybos atributas, pro kurį praeinant buvo būtina persižegnoti ar pasimelsti.
Nors parodos "Kryžių Lietuva" eksponatai šiandien skleidžia ramybę, jie simbolizuoja ir skaudžią istoriją. Sovietmečiu, kai bandyta susidoroti su tauta palaužiant jos tikėjimą ir dvasinę stiprybę, pradėtas masinis kryžių naikinimas. Nors už pasipriešinimą tuometei valdžiai grėsė represijos, žmonės kovojo taip, kaip moka geriausiai. Vieni tai darė tyliai ir kukliai – slaptai naktimis atstatydavo nugriautus kryžius, kitiems kryžius tekdavo išgelbėti ir ištraukti iš pačių okupantų rankų.
Pasipriešinimo simbolis
Pasitaikė ir tokių, kurie pergudraudavo tuometę valdžią. "Kryžių viršūnes žmonės pradėjo vadinti saulutėmis ne todėl, kad jas mylėjo ir džiaugėsi, o tam, kad sovietų valdžia nesuprastų – tai buvo taktinis manevras", – teigia Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktorė D.Kamarauskienė.
Vieną iš keturių sovietmečiu išgelbėtų kryžių galima apžiūrėti ir atidarytoje naujoje ekspozicijoje. Jau į laužą nešti ruošiamus kryžius 1957 m. išgelbėjo Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus pavedimą gavę darbuotojai. Pasak pašnekovės, apie muziejaus rūsiuose slepiamus kryžius niekas negalėjo nė užsiminti.
Šiuo drastišku laikotarpiu kryžius lietuviui tapo pasipriešinimo ženklu. Tokia reikšminga, skaudžiai išgyventa ir meninės brandos prikaupusi istorija buvo apvainikuota istoriniu sprendimu: 2001-aisiais Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) kryždirbystę ir kryžių simboliką Lietuvoje pripažino unikalia žmonijos nematerialaus kultūros paveldo vertybe. Kryžius lietuviui tapo ne tik religinio, bet ir tautinio identiteto išraiška.
Sukurti emociją
Įrengus ir stiklo stogu uždengus muziejaus kiemą, norėta parodyti tai, ko negalima parodyti kitose parodinėse erdvėse. "Tada kilo idėja, kad kiemą skirsim kryždirbystei, siekėme sukurti vietą, kurioje žmonės su ja susipažintų gyvai, norėjome sukurti ne informaciją, o emociją", – sako D.Kamarauskienė.
Šiuo metu atsiradusioje naujoje erdvėje puikuojasi septyni restauruoti eksponatai, vienas iš jų – labiausiai išsiskiriantis baublys – koplytėlė, esanti išpjautoje medžio ertmėje.
Lankytojų galvas į dangų kelti priverčia ne tik link dangaus kylantys medžio dirbiniai, bet ir kiemelio lubose pakabintos 72 kryžių viršūnės, dar kitaip vadinamos saulutėmis. "Tai lyg kryžių miškas su žvaigždėmis virš galvos", – tokiais žodžiais savo parodą apibūdina muziejaus direktorė.
Muziejaus erdvei, kurioje atsidarė naujoji paroda, ypatingo unikalumo ir sakralumo suteikė solistės Skaidros Jančaitės inicijuotas, 24 valandas vykęs sutartinių maratonas "Suburtynė". Kolektyvai, susirinkę iš įvairių Lietuvos vietų, visą parą gyveno sutartinių ritmu ir jų kuriama ramybe. "Tai buvo dalis to, ką mes galėjome išgyventi taip sakraliai", – apie toje pačioje erdvėje esančią kryždirbystės ekspoziciją ir jos sukurtą magiją sakė pašnekovė.
Kas? Kryždirbystės paroda "Kryžių Lietuva"
Kur? Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus vidiniame kiemelyje (V.Putvinskio g. 55)
Kada? veikia iki gruodžio 31 d.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ilgai laukta „Bohemos“ premjera įvyko!1
Kauno valstybinis muzikinis teatras lapkričio 23 ir 24 dienomis pristatė jau antrąją šio sezono premjerą – scenoje karaliavo legendinė, po šešių dešimtmečių į Kauno teatrą sugrįžusi, Giacomo Puccini opera „B...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone lapkričio 26–gruodžio 1 d.
LAPKRIČIO 26 D. Babtų kultūros centras: 10 val. – Kauno rajono ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų dainų festivalis „Skambėk, dainele“. Rokų laisvalaikio salė: 18 val. – Ričardo Elijošiaus (Nakvi&s...
-
Jaunieji muzikos lyderiai išpildys svajonę groti su orkestru2
„Užlipusi ant scenos pasimėgausiu akimirka, kurios taip ilgai laukiau“, – sako keturiolikmetė pianistė Kotryna Janavičiūtė. Su kitais aštuoniais jaunaisiais muzikantais ji pasirodys Kauno valstybinės filharmonijos scenoje. Kart...
-
Mitologinėse ganyklose: V. K. Slavinsko atminimui
Gaivinu atmintyje ne taip seniai įvykusį apsilankymą menininko Viliaus Ksavero Slavinsko (1943–2023) namuose. Senojo Kauno dvasią tebesaugančioje vietoje – Žaliakalnyje, prie pat Ąžuolyno. Namuose, kuriuos galima vadinti galerija dėl juose...
-
Kauno miesto muziejus kviečia laukti šv. Kalėdų kartu1
Penki Kauno miesto muziejaus (KMM) padaliniai – Kauno rotušė, Kauno pilis, M. ir K. Petrauskų namai, Tautinės muzikos muziejus bei Juozo Gruodžio namai – pradeda gyventi šv. Kalėdų laukimu. Nuo laiko kartu kuriant kalėdines dov...
-
Dainos mus lydi visada: šauliai rengia moksleivių patriotinių dainų konkursą3
Lapkričio 26 d., antradienį, 10–15 val., Lietuvos karininkų ramovėje, Kaune, jau devynioliktą kartą rengiamas tradicinis Kauno miesto ir rajono moksleivių patriotinių dainų konkursas. ...
-
Vidinės erdvės choreografiniai tyrinėjimai
Jei jautiesi supratęs save, būsi suprastas ir žiūrovų, sako šiuolaikinio šokio menininkė Ugnė Kavaliauskaitė. Kartu su šokėju, choreografu, pedagogu Pauliumi Prieveliu ji pristato savo debiutinį spektaklį „Sauliaus ir Alex...
-
Kauno valstybiniame lėlių teatre premjera – „Karalius Lyras“ suaugusiesiems2
Praėjusį savaitgalį Kauno valstybiniame lėlių teatre įvyko ilgai laukta premjera suaugusiesiems „Karalius Lyras“ (režisierė Ewa Piotrovska / Lenkija), kurią palydėjo gausios žiūrovų ovacijos. Pagrindinį personažą – Karalių Ly...
-
Būsenos tarp tikro ir sukurto pasaulio
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) menų galerijoje „101“ eksponuojama Jovitos Ambrazaitytės kuruojama paroda „Bardo. Trys būsenos“ kviečia žiūrovus žengti į nepažinią erdvę tarp materialaus ir minčių pasaulio, kuriame sus...
-
G. Puccini „Bohema“ – opera apie meilės ilgesį1
Kauno valstybinis muzikinis teatras lapkričio 23 d. išleidžia antrąją sezono premjerą – Giacomo Puccini operą „Bohema“. ...