- Gabrielė Kuizinaitė, menotyrininkė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Meninių eksperimentų jungtys tarp plieno ir spalvos
-
Meninių eksperimentų jungtys tarp plieno ir spalvos
-
Meninių eksperimentų jungtys tarp plieno ir spalvos
-
Meninių eksperimentų jungtys tarp plieno ir spalvos
-
Meninių eksperimentų jungtys tarp plieno ir spalvos
-
Meninių eksperimentų jungtys tarp plieno ir spalvos
Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus padalinyje A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejaus filiale veikė tapytojos ir asmbliažų kūrėjos Margaritos Ado personalinė dviejų krypčių paroda „Pirštų galiukais tarp plieno ir spalvos“. Tapybą ir plieno skulptūras sujungusiame projekte užfiksuotos naujausios skulptūros ir realistinės tapybos tendencijos.
Kaunietė M. Adomavičienė (Margarita Ado) į dailės pasaulį atėjo turėdama Panevėžio dailės mokyklos, informacinių technologijų inžinieriaus diplomus, 2018–2022 m. Vilniaus dailės akademijos Kauno filiale ji lankė klasikinio realizmo studiją. Šiandien kūrėja – nepriklausoma menininkė, bendradarbiaujanti su meno galerijomis „Singulart“, „Kyoto“, VšĮ Gabrielės meno galerija ir muziejais, jos kūriniai publikuojami užsienio žurnaluose.
M. Ado kuria ne tik skulptūras-asmbliažus, bet ir realistinius paveikslus, kuriuose dominuoja ryškaus atspalvio koloritas. Meninės skulptūros-asmbliažai reikalauja nemažai tikslumo ir prašosi naudoti universalią vizualaus meno kalbą. Plieninėms metalinėms M. Ado skulptūroms būdingas vaizdinis mąstymas ir tikrovė, jose susipina meninė autorės vaizduotė, vidiniai pasauliai ir gyvenimai, formos ir specialių koloritų jungtys, formuojamas turiningas personažų pasaulis, kai kurios skulptūros itin masyvios. Beveik kiekvienoje skulptūroje itin svarbios formų variacijos.
Menininkės skulptūros (parodoje buvo galima išvysti „Elnią devyniaragį“, „Išnykstantį“, „Liuciferį“ ir kt.) – tikras šiuolaikinio ir konceptualaus meno pavyzdys. Kurdama juos autorė dalijasi savo asmeniniais išgyvenimais, patirtimi, demonstruoja vertybių kaitą, atskleidžia aktyvias naujų personažų paieškas. Plieno objektuose M. Ado sprendžia egzistencinius ir filosofinius klausimus. Kiekviena autorės skulptūra slepia unikalią istoriją ir žiūrinčiajam palieka savitą įspūdį.
Elnias devyniaragis.
Antroji menininkės kūrybos pusė – realistinė tapyba. Ji išsiskiria žaismingumu, architektūrinių detalių gausa, filosofinėmis įžvalgomis, ekspresyvia dinamika, spalvų koloritu ir jų įvairove. Tapančiai M. Ado svarbus žmogaus ir pasaulio harmonijos santykis, vidinių pasaulių priešpriešos, abstrakčių formų kaita. Kiekviename paveiksle akcentuojamas besikeičiantis vaizdas ir nuoseklus esamos istorijos pasakojimas. Kiekviena meninė istorija virsta metaforiniu pasakojimu, simboliu. M. Ado paveikslams itin svarbi formos ir esamo meninio turinio sintezė.
Tapančiai M. Ado svarbus žmogaus ir pasaulio harmonijos santykis, vidinių pasaulių priešpriešos, abstrakčių formų kaita.
„Užsimerkus paliesti ar žiūrėti neliečiant? – apie savo kūrybą sako parodos autorė. – Ką matome paviršiuje, o ką jaučiame ten giliai, viduje? Kas bus, jei sumaišysime nemaišoma? Amžinas maištas galvoje vedžioja mintis ir kuriančias rankas po sielos užkaborius, padėdamas sukurti savą realybę ar tinkamai pasinaudoti pasitaikančiomis galimybėmis.“
Sugalvok norą.
Judesys ir kūryba yra jos viso gyvenimo stimulas. Jai svarbu neapsiriboti pasiektu, bandyti ir eksperimentuoti, į supančią aplinką žiūrėti su humoru ar lengva ironija, rimtus dalykus pateikti lengvai, kartu neprarandant gylio ir esmės. „Parodoje eksponuojami tapybos ir skulptūros darbai leiia žiūrovui pirštų galiukais prisiliesti prie mano kuriamo pasaulio, švelniai balansuojančio tarp plieno ir spalvų“, – sako M. Ado.
Menininkės parodoje išvydome menininkės kūrybos krypčių įvairovę. Realistinė tapyba ir skulptūra išsiskyrė abstrakčių formų ir meninių idėjų transformacijomis, skirtingais herojų gyvenimais. Tapyba – ekspresyvi, kontrastinga, konkreti, o plieninė skulptūra – moderni, šiuolaikiška, konceptuali.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos etnografijos muziejus – 50 metų atviras lankytojams: kviečia kartu paminėti jubiliejų
Lietuvos etnografijos muziejus (LEM) įkurtas 1966 m., o lankytojams oficialiai atidarytas 1974 m. birželį. Šiemet sukanka 50 metų, kaip muziejus yra atviras lankytojams. Birželio 30 d. 11 val. muziejus kviečia kartu paminėti šią jubilieji...
-
Pažaislio muzikos festivalyje – premjeros ir atradimai
Paskutinę birželio savaitę Pažaislio muzikos festivalis pakvies publiką į tris išskirtinius koncertus, o du iš jų vyks pagrindinėje festivalio erdvėje – paslaptinga aura alsuojančiame Pažaislio vienuolyno kiemelyje. ...
-
Unikalios vietos Kaune atidarymas – ant stogo terasos gros L. Somovas5
Jau greitai Kaune bus atverta pirmoji tokia laisvalaikio erdvė, įkurta ant „Volfas Engelman“ bravoro stogo – „Panorama Skybar“. Birželio 28 d. šioje vietoje, žvelgiant į įspūdingus miesto panoraminius vaizdus, pirm...
-
Jaunuosius keramikus įkvėpė „Kauno dienos“ antraštės3
Kauno Antano Martinaičio dailės mokyklos skulptūros ir keramikos mokytojai kartu su savo 5–12 klasių mokiniais tęsia tradiciją – kasmet kuria molinius dirbinius, kuriems impulsą suteikia įvairios laikraščio „Kauno diena“...
-
100-mečio šventė Kaune: esmė – ugdyti tautos vienybės dvasią14
Prieš 100-metį Kaune buvo surengta pirmoji Dainų šventė. Jos organizatoriams teko rūpintis net šienu. Dabar rūpesčiai – kitokie. Tačiau esmė ta pati – ugdyti tautos vienybės dvasią. ...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone birželio 24–30 d.
Birželio 27 d. Garliavos kaimynystės parkas: 19 val. – vasaros renginių ciklo „Skambantis parkas“ penki koncertai. Atlikėjai ir programa derinami. Birželio 28 d. Parkas prie Ramučių kultūros centro: 18.30 val. – Roko kult...
-
Geto gyvenimą išliejo akvarele27
Parodoje Istorinėje LR Prezidentūroje Kaune – geto gyvenimas, geto žmonės ir keturių visa tai dokumentavusių menininkų darbai, kuriuos būtina pamatyti. ...
-
Kamerinės muzikos kursuose – pamokos ir bendrystė
Birželio 25–30 dienomis Kauno kunigų seminarijoje jau penktą kartą įvyks Tarptautiniai Juozo Naujalio kamerinės muzikos kursai, kuriuos organizuoja Kamerinės muzikos rėmimo fondas ir Kauno J. Naujalio muzikos gimnazija. Kursuose dalyvaus 30 jaun...
-
Nuo Dainų šventės iki miesto gimtadienio – kaip masiniai susibūrimai formuoja mūsų pilietiškumą?
Šiemet minime Dainų šventės šimtmetį. Šis ilgą istoriją turintis tradicinio tautinio meno festivalis ne vienam lietuviui žadina patriotiškus jausmus ir pasididžiavimą savo šalimi. Kokias transformacijas i&scaro...
-
Šimtas metų emocijų, bendrumo, šokių ir dainų4
Šiais metais minime Lietuvos dainų šventės šimtmetį. Šių dienų Lietuvos ir pasaulio įvykių fone tai nebus tiesiog apvalaus jubiliejaus, išsiskiriančio renginių gausa, paminėjimas. Tai galimybė prisiminti ir primint...