Ukrainos talentai

Rugpjūčio 12 d. Pažaislio vienuolyne festivalis ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ pakvies į išskirtinį muzikinį projektą „Pasaulio muzikos žvaigždės Pažaislyje“, skirtą Ukrainos kovai už laisvę palaikyti.

Tarptautinį pripažinimą pelniusi dirigentė O.Lyniv yra pirmoji moteris, dirigavusi Bairoito festivalyje.

Visame pasaulyje jau spėjusi išgarsėti ukrainiečių kilmės dirigentė Oksana Lyniv kartu su savo tautiečiais baritonu Andrei Bondarenka, smuikininku Andrii Murza, jauna ir išskirtiniu talentu žibančia dainininke Austėja Zinkevičiūte, Kauno miesto simfoniniu orkestru ir Kauno valstybiniu choru atliks programą, skirtą Ukrainai. Koncerte, be žinomų akademinės muzikos aukso fondo kūrinių, skambės gausybė ukrainiečių kompozitorių muzikos. Visos lėšos, surinktos už į šį koncertą parduotus bilietus, bus skirtos nuo karo nukentėjusiam Ukrainos jaunimo simfoniniam orkestrui paremti.

Tarptautinį pripažinimą pelniusi dirigentė O.Lyniv yra pirmoji moteris, dirigavusi Bairoito festivalyje. Čia ji prieš metus debiutavo su Richardo Wagnerio opera „Skrajojantis olandas“. Menininkė – ir pirmoji italų operos teatro „Comunale di Bologna“ orkestro vyriausioji dirigentė moteris, o nuo šių metų – teatro muzikos vadovė. O.Lyniv pasiekimai ir talentas gavo aukščiausią įvertinimą 2020 m. Tarptautiniuose operos apdovanojimuose – ji pelnė „Operos Oskarą“ geriausios dirigentės kategorijoje.

Savo šalyje O.Lyniv yra festivalio „LvivMozArt“ įkūrėja ir meno vadovė, Ukrainos jaunimo simfoninio orkestro įkūrėja, dirigentė ir meno vadovė.

„Viena didžiausių Dievo dovanų žmogui – pasirinkimo dovana. Ir šis pasirinkimo klausimas man kyla kiekvieną dieną. Kiekvieną vakarą savęs klausiu: kam aš šiandien gyvenau? Man svarbiausia – būti savo pačios gyvenimo, mūsų (mano) šalies gyvenimo ir visos mūsų civilizacijos gyvenimo bendraautore“, – kalba dirigentė.

Baritonas A.Bondarenka 2011 m. laimėjo aukščiausią apdovanojimą prestižiniame „BBC Cardiff“ konkurse metų dainos atlikėjo kategorijoje. Solisto repertuare yra visos pagrindinės baritono partijos, o jo pasirodymais gėrėjosi „Carnegie“, „Wigmore“ koncertų salių, Kelno, Berlyno, Miuncheno, Štutgarto, Ciuricho, Sidnėjaus ir kitų garsiausių pasaulio operos teatrų klausytojai. Lietuvos operos mylėtojai taip pat puikiai prisimena A.Bondarenkos sukurtą Onegino vaidmenį Dalios Ibelhauptaitės režisuotoje Piotro Čaikovskio operoje „Eugenijus Oneginas“.

O.Lyniv sutuoktinis, smuikininkas A.Murza, greta solinės ir kamerinės muzikos atlikėjo karjeros yra tarptautinio Odesos smuikininkų konkurso įkūrėjas ir meno vadovas. Jis dalyvavo tarptautiniuose Heidelbergo, Santandero, „LvivMozArt“ festivaliuose, koncertavo daugelyje Europos, Azijos ir JAV koncertų salių. A.Murza kaip solistas koncertavo su Baden Badeno filharmonijos, Kordobos, Ukrainos nacionaliniu simfoniniu, Odesos simfoniniu orkestrais, bendradarbiavo su žymiais pasaulio dirigentais.

Jaunoji solistė A.Zinkevičiūtė – neseniai pas profesorę Ireną Milkevičiūtę studijas baigusi dainininkė, giriama už išskirtinį talentą ir balso tyrumą. Ji – ne vieno dainininkų konkurso laureatė, dalyvaujanti  koncertuose ir kurianti vaidmenis Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.

Laukti susitikimai

Rugpjūčio 13 d. Zapyškio paminklinėje Šv.Jono Krikštytojo bažnyčioje nuskambės ilgai lauktas kamerinės muzikos koncertas „Laukti susitikimai“, kurį klausytojams dovanos Valstybinis Vilniaus kvartetas ir mūsų tautietė, Kanadoje gyvenanti pianistė Ilona Beres. Šio atlikėjų susitikimo scenoje dėl įvairių priežasčių laukti teko net trejus metus, bet pagaliau šis koncertas įvyks.

Vakaro programa taip pat išskirtinė: joje skambės visais laikais prieštaringos reputacijos tryliktasis Wolfgango Amadeus Mozarto koncertas fortepijonui ir styginių kvartetui C-dur ir vienu reikšmingiausių XIX a. kamerinės muzikos kūrinių laikomas Roberto Schumanno fortepijoninis kvintetas Es-dur.

Lietuvoje gimusi ir mokslus baigusi pianistė I.Beres po studijų aktyviai įsitraukė į Kanados muzikinį pasaulį. Atlikėja dirba su įvairiais ansambliais, solistais ir chorais, turi privačią fortepijono studiją ir šiuos darbus derina su intensyvia koncertine veikla. I.Beres yra buvusi „Humbercrest“ koncertų studijos ir Toronte populiaraus koncertų ciklo „Village Rhapsody“ meno vadove, „Calyx“ kamerinės muzikos ansamblio nare, dalyvavo Niagaros tarptautinio kamerinės muzikos festivalio „Vidurvasario muzika paežerėje“ edukacinėje programoje, festivalyje „Sugrįžimai“. Itin sėkmingi buvo su Valstybiniu Vilniaus kvartetu prieš ketverius metus surengti koncertai Kanadoje ir Lietuvoje.  Šiemet atlikėjų kūrybinė draugystė vėl rengiasi pradžiuginti kokybiškos kamerinės muzikos gerbėjus.

Valstybinis Vilniaus kvartetas – vienas ilgaamžiškiausių Lietuvos kolektyvų, kuriame šiuo metu groja smuikininkai Dalia Kuznecovaitė ir Artūras Šilalė, altininkė Kristina Anusevičiūtė ir violončelininkas Glebas Pyšniakas. Retas kuris Lietuvos kamerinės muzikos ansamblis gali pelnytai didžiuotis tokiu tvarumu ir sukaupta solidžia patirtimi. Daugiau nei penkis dešimtmečius aktyviai pulsuojanti Valstybinio Vilniaus kvarteto kūrybinė veikla paliko ryškų pėdsaką Lietuvos kultūriniame gyvenime. Kvartetas išplėtė raiškos priemonių skalę, ištobulino savitą interpretavimo tradiciją, stiprų ansambliškumo pojūtį ir gebėjimą įsigilinti į skirtingų epochų ir stilių muziką. Šie rafinuoti kolektyvo atlikimo stilistikos bruožai lėmė geriausius įvertinimus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Žolinės tradicija

Rugpjūčio 15 d. Pažaislio vienuolyne XXVII Pažaislio muzikos festivalis kartu su Lietuvos Šventojo Kazimiero seserų kongregacija kviečia švęsti Žolinę – Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų šventę. Tai tradicinis vienuolyno ir festivalio gražaus bendradarbiavimo pavyzdys. Kaip įprasta, Žolinės atlaidai Pažaislyje vyks šv.Mišių metu giedant Kauno valstybiniam chorui, kuriam diriguos Mindaugas Radzevičius.

Žolinė – iš senųjų laikų atkeliavusi žalumos suvešėjimo apogėjaus ir derliaus brandos šventė, o katalikiškoji Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų šventė – seniausia ir garbingiausia iš visų, skirtų Dievo Motinos garbei. Lietuvoje ji vadinama Žoline, nes nuo seniausių krikščionybės laikų gyvuoja paprotys šią dieną bažnyčiose šventinti laukų žoleles, gėles ir augalus. Tikima, kad pašventintos gėlės apsaugo namus nuo perkūno, gaisro, piktųjų dvasių. Katalikų manymu, V a. mirusios Marijos kūnas neliko kape, bet buvo sudvasintas ir paimtas į Dangų. Šv.Jonas Damaskietis raštuose mini paplitusį pasakojimą, kad apaštalai susirinko į Jeruzalę atsisveikinti su Išganytojo motina. Po laidotuvių jie budėjo prie Dievo Motinos kapo, kol Petras, apšviestas Dievo, pareiškė, kad Marija prisikėlė, ir pasiūlė atidaryti Jos karstą. Marijos kūno ten jau nebuvo, o karstas buvo pilnas nuostabiausių gėlių ir žolynų: „Ir pasirodė danguje didingas ženklas: moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų – mėnulis, o ant galvos – dvylikos žvaigždžių vainikas.“

Senovės baltai Žolinę skyrė apeigoms didžiajai deivei gimdytojai Ladai ar Žemynai atlikti. Šia proga susirinkdavo giminės, kaimynai – pabendraudavo, pasidalydavo džiaugsmais ir rūpesčiais. Šventė ypatinga tuo, kad žmogus, turėdamas savo derlių aruoduose, atsigręžia į artimą ir siūlo savo pagalbą. Romėnai šią dieną garbindavo deivę Dianą, graikai – Artemidę. Tikėjimai ir papročiai rodo, kad Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnytinė šventė priglobė nemaža to paties metų laiko ikikrikščioniškųjų tradicijų. Būdingiausias šios dienos paprotys – pašventinti į bažnyčią neštis įvairių žolynų, darželio gėlių, daržovių. Sakoma, kad į Žolinės puokštę būtinai reikia įdėti tai, ką žmogus augino. Žemaitijoje į ją dėdavo piktdagį, parsinešę jį sodindavo į dirvą aukštyn šaknimis, mat buvo tikima, kad po šio ritualo iš dirvos išnyks piktžolės. Dzūkės į gėlių puokštę įdėdavo morką, griežtį, buroką ar net kopūsto galvą (galbūt dėl to Dzūkijoje Žolinė vadinama Kopūstine). Pašventintų daržovių valgydavo visa šeimyna, padalydavo su pašaru gyvuliams, tikėdami, kad taip visi bus apsaugoti nuo ligų. Merginos nusipindavo ir pašventindavo devynis skirtingų augalų vainikėlius, užėjus griaustiniui, jais smilkydavo namus, susirgę gerdavo iš jų išvirtą Žolinės arbatą.

Žolinė – nuo seno žinoma kaip susitikimo su draugais ir giminėmis, svečiavimosi metas. Tarp senųjų dzūkų dar gyvas posakis „Kas per Žolinę neviešės, tas visą gyvenimą nieko neturės“, todėl rugpjūčio 15-ąją visi, mylintys išmintingą Dievo žodį ir muziką, kviečiami apsilankyti Pažaislio vienuolyne.

Kas? Koncertas „Pasaulio muzikos žvaigždės Ukrainai“.

Kur? Pažaislio vienuolyne.

Kada? Rugpjūčio 12 d. 19.30 val.

Kas? Koncertas „Laukti susitikimai“.

Kur? Zapyškio paminklinėje Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje.

Kada? Rugpjūčio 13 d. 17 val.

Kas? ŽOLINĖS ATLAIDAI PAŽAISLYJE.

Kur? Pažaislio vienuolyne.

Kada? Rugpjūčio 15 d. 15 val.