Rekordinė programa

Pelėdų kalne prasidėjo šeštasis kasmetinis Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus organizuojamas „Meno piknikas“. Šventė, kuriama kartu su partneriais, Kauno kolegija ir Prienų krašto muziejumi, šiemet skirta kaimynų temai.

Pabrėžiama, jog šių metų edukacijų programa rekordinė – dirbtuvių skaičius didžiausias per visą renginio istoriją. Veikia stiklo, keramikos, vintažinės fotografijos, žemės meno, odos, akvarelės ir daug kitų dirbtuvių, kurios pristato ne tik pačią meno šaką, bet ir kuriančius menininkus.

Bene žinomiausia Lietuvoje meno dirbinių iš odos atstovė Gražina Kuprevičienė „Kauno dienai“ sakė siekianti žmones geriau supažindinti su vadinamųjų odininkų veikla.

„Pikniko metu suteikiame galimybę patiems prisėdėti prie odinio suvenyro gamybos proceso. Pageidaujantys gali patys pasidaryti pakabukus raktams, papuošaliukus – pavyzdžiui, apyrankę su pasirinktu ornamentu“, – paaiškino G. Kuprevičienė.

Menininkės tvirtinimu, odiniai papuošalai dabar pakankamai populiarūs, ypač vertinantiems originalumą, skonį, meniškumą.

„Sluoksniuojant, presuojant ir apdirbant odą yra padaromi vadinamieji odos akmenys“, – vieną iš odos meninio apdirbimo būdų lakoniškai paaiškino žinoma odos meistrė.

Originalumu išsiskiriančių šios menininkės darytų papuošalų „Meno piknike“ buvo galima nusipirkti už 5 Eur. Papuošalus prie G. Kuprevičienės stalo besirenkantys pikniko dalyviai dalijosi pastebėjimais, jog nuolatinėse odos gaminių prekybos vietose jie yra pastebimai brangesni.

Spalvinga tema

Netoli odos meistrų dirbtuvių spalvingai pasidabinusios merginos rengė užsiėmimus vaikams Meksikos tema.

„Ryškiomis spalvomis vaikai gali puošti barškučius, skudučius, tapyti ant lėkštučių. Paišome saulutes, gėlės ir viską, kas gali sukurti spalvingą ir ryškų Meksikos koloritą“, – sakė Kauno dailės gimnazijos moksleivė Anastasija.

Pasak jos, Meksikos tema pasirinkta todėl, kad ji atitinka vasarišką, saulėtą ir linksmą nuotaiką.

Mažas, bet įdomus

Margoje „Meno pikniko“ aplinkoje gana kukliai atrodo nedidelis, spalvomis ir daiktais visiškai neperkrautas kampelis, tačiau tame kampelyje yra paslapčių.

Apie paslaptis „Kauno dienai“ plačiau papasakojusi Kauno dailininkų sąjungos narė Daiva Zubrienė atkreipė dėmesį, kad norint sužinoti paslaptis reikia smalsumo.

„Šiaip esu tekstilininkė, tačiau esu ir labai smalsus žmogus, todėl mane domina ir ne su tekstile susiję neįprasti objektai ir reiškiniai. Turime ir „Meno pikniko“ dalyviams siūlome išbandyti unikalų  senovinį įrenginį – camera liusidą. Šis įrenginys yra skirtas vaizdams piešti. Besidomintiems primename, kad yra cemera obscura, fotoaparato pirmtakė, kurią galima pamatyti Šiauliuose esančiame muziejuje. Mūsų demonstruojamas aparatas camera liusida, kaip kalbama, net kai kuriems garsiems senovės meistrams labai pasitarnaudavo tapant paveikslus ir siekiant greičiau pasiekti norimą rezultatą. Pavyzdžiui, jei žmogus nemoka piešti, naudodamas tą kamerą jis savo ranka gali nupiešti įvairius objektus.

Gali galvoti, kad nemoki piešti ir staiga paaiškėja, kad gali. Ir galbūt toks suvokimas uždegs kūrybiškumo kibirkštį. Aparate esanti maža akutė fokusuoja vaizdą, tas vaizdas atsispindi veidrodyje ir tada jį galima matyti ant lapo. Matydamas tą vaizdą gali piešti. Tai tarsi senoviškas kopijavimo aparatas, mažas stebuklas. Nors jis buvo patentuotas XIX amžiaus pradžioje, tačiau kai kurie specialistai tvirtina, kad pradėtas naudoti gerokai anksčiau – netgi renesanso laikotarpiu“, – pabrėžė menininkė.

Spalvinga bendruomenė

Anot D. Zubrienės, kadangi camera liusida įgalina piešti nemokančius, tai skatina kūrybiškumą ir atitinka „Meno pikniko“ dvasią bei tikslus – priartinti žmones prie meno.

„Šiame piknike dalyvauju jau trečią kartą ir matau tame prasmę. Į tokius renginius žmonės susirenka, galima sakyti, patirti meno, susipažinti su menu, pajusti, pamatyti įvairias to meno formas. Manau, tai padeda suprasti, kad menas svarbus ne tik kažkokiam menininkų kastos pasauliui, bet kad tai yra mūsų visų gyvenimo dalis, darantį tą gyvenimą įdomesnį, spalvingesnį, prasmingesnį, kūrybiškesnį“, – pastebėjo D. Zubrienė.

Menininkė pabrėžė kad „Meno piknikas“ yra bendruomenės renginys.

„Kai kurie Žaliakalnio gyventojai jo laukia nekantraudami. Čia apsilanko labai netikėtų žmonių. Pavyzdžiui, praėjusiais metais į renginį įsijungė tolimųjų reisų vilkikų vairuotojų būrelis iš Pakistano. Jie kažkur čia netoliese nuomojosi kambarius. Šokome pagal jų muziką. Tai buvo tokia spontaniška improvizacija, nes čia susirenka labai įvairūs, žingeidūs ir geranoriški žmonės“, – sakė D. Zubrienė.

Žemės menas

„Meno pikniko“ pievelėje buvo galima susipažinti su gana neįprastu kūrybos žanru – žemės meno instaliacijomis. Jų autorė – kaunietė Greta Kardi-Kardišiūtė

Menininkė papasakojo, jog „Meno pikniko“ pievelėje paruošė etnografinių raštų motyvais nužymėtą erdvę – ji yra tarsi grafinis piešinys, kuris paryškinamas susmaigstant į ornamento linijas medinius pagaliukus.

„Tuo susidomėję pikniko dalyviai gali tą piešinį plėtoti, auginti ir tai yra tarsi bendra sutartinė“, - paaiškino pašnekovė.

„Meno piknike“ pirmą kartą dalyvaujanti kūrėja atkreipė dėmesį į aplink pievelę sustatytus paveikslus su jos kurtais žemės meno pavyzdžiais.

Žemės meno kūriniai paliekami gamtoje, ilgainiui jie sunyksta ir tarsi susilieja su aplinka. Todėl, pasak menininkės, naudojamos tik gamtai draugiškos natūralios medžiagos.

Daugiausiai kūrinių G. Kardi-Kardišiūtė yra demonstravusi Vilniaus universiteto botanikos sode, dalyvauja pleneruose užsienio šalyse – Italijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Prancūzijoje.

Žiemos viešnia

„Meno piknike“ aktyvi ir ryški buvo Kaunui labiau žiemos ar prieškalėdinėje aplinkoje pažįstama moteris – kalėdinių eglučių Rotušės aikštėje kūrėja Jolanta Šmitienė.

Ji atkreipė dėmesį esanti dailininkė – tekstilininkė, todėl „Meno piknike“ besijaučianti savoje ir mieloje aplinkoje.

„Palaikau savo kolegių kūrybinę nuotaiką, o mano nuotaika dabar yra vasariška ir spalvota“, – sakė žinoma menininkė.

Jos įsitikinimu, su menu ir kūrėjais supažindinantys renginiai ir menininkams, ir visuomenei yra labai reikalingi.

„Čia yra tiesioginis kontaktas su kūrybiniu procesu. Kiekvienas gali su menininku pasikalbėti, sužinoti, ko jis siekia, kaip siekia ir kodėl“, – pabrėžė J. Šmitienė.

Viskas atsiperka

Renginio organizatorė tapytoja, Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkė Rebeka Bruder sakė, kad piknikas tampa turininga tradicija.

„Ši idėja yra kilusi Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriuje. Tą sumanymą paskatino ir motyvavo noras susitikti visiems neformalioje aplinkoje, gryname ore, pasijusti vieninga bendruomene, kažką visiems kartu nuveikti“, – „Kauno dienai“ sakė R.Bruder.

Anot jos, menininkų idėja ilgainiui išsivystė į spalvingą miesto šventę.

„Prie renginio prisijungė Prienų krašto muziejus, Kauno dailės gimnazija, visokeriopai mus remia Kauno kolegija. Be to, kas, manau, labai svarbu, reginys pritraukia vis daugiau tiesiogiai su menu nesusijusių žmonių, ir čia jau formuojasi tam tikra bendruomenė. Dažnai sulaukiame pasiteiravimų, kada bus mūsų piknikas. Prasminga, kad tuos bendruomenės narius, kurie renkasi šiame piknike, paskui galima sutikti įvairiuose kituose su menu susijusiuose renginiuose. Atsiranda daug teigiamų dalykų – didesnis susidomėjimas menu, noras į jį gilintis ir suprasti“, – pabrėžė „Meno pikniko“ organizatorė R. Bruder.

Pasak jos, nors pikniko organizavimas pareikalauja nemažai energijos, tačiau ji sugrįžta, kai jauti gerą nuotaika ir matai besišypsančius veidus.